Seminaras - diskusija "Kūriniai našlaičiai. Kaip užtikrinti autorių teisių apsaugą"

Programa 

Pranešimas

Knygų leidėjų vaidmuo kuriant skaitmeninę prieigą prie pasaulinio literatūros paveldo arba 

link suderinamumo ir pagarbos inicijuojant tarptautinį ir nacionalinį masinį atgaminimą

Dar 2010 m. Lietuvos leidėjų asociacija priėmė ir nuo tada palaiko tarptautinės leidėjų bendruomenės, kurią atstovauja Tarptautinė leidėjų asociacija, tai yra International publishers association ir Europos leidėjų federacija, tai yra Federation of European Publishers, poziciją dėl nacionalinio ir tarptautinio masinio skaitmeninimo bei atskiros Kūrinių našlaičių direktyvos kūrimo bei pritaikymo nacionaliniu mastu.

Knygų leidėjai visada teigė, kad išleisti ir leidžiami literatūros, meno, švietimo ir mokslo kūriniai yra pagrindiniai tautos kultūrinio gyvenimo ir šalies paveldo elementai. Platus šių kūrinių prieinamumas privalo atliepti viešąjį interesą ir žinių visuomenės ugdymo tikslus. Kūrėjams ir autorių teisių turėtojams yra svarbu, kad jų kūriniai būtų prieinami visuomenei ir išsaugoti ateities kartoms.

Leidyba į Europos Sąjungos BVP krepšį kasmet įneša apie 23 bilijonus Eurų. Naujos skaitmeninės technologijos, kurios leidžia tūkstančiams leidinių ir knygų atsirasti skaityklėse, kompiuteriuose, mobiliuose telefonuose ir kituose prietaisuose, sukėlė revoliuciją ir atvėrė naujus horizontus.  Tačiau Europos šalių knygų leidybos sektoriai į skaitmeninio amžiaus galimybes ir iššūkius atsiliepė skirtingai. Žinoma, tai sąlygojo labai skirtingos knygų rinkos, jų apimtys ir pelnai, galimybės rizikuoti ir investuoti į naujas technologijas bei įrankius, galiausiai tai įtakojo ir vartotojų, tiksliau skaitytojų poreikiai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje „mažų Europos kalbų“ šalių, elektroninių knygų leidyba sunkiai skinasi kelią, krizė ir mokesčių didinimas įtakojo susilaikymą nuo rizikingų investicijų, o ir paklausos pirkti elektroninę knygą praktiškai nėra. Nes visuomenėje susiformavo nuostata, kad tai, kas yra visagaliame internete, yra nemokama. Todėl šiandien klesti nereguliuojamas knygų piratavimas, kuris kiekvieną dieną atneša nuostolius daugybei kūrėjų ir leidėjų bei atima iš mūsų visų naujas knygas, kurios galėtų būti išleistos lietuvių kalba.

Tačiau pasaulinei rinkai tarptautiniai leidėjai kuria skaitmeninę produkciją, rūpinasi jos platinimu bei esamų ir sparčiai gausėjančių naujų kūrinių prieinamumo užtikrinimu. Leidėjai patys kuria el. bibliotekas ir prieigas kūriniams. Svarbu, kad dalyvaujant šiuose procesuose būtų gerbiamos išimtines autorių teises, bei teisė į moralinį ir finansinį atlyginimą. Bet koks kūrinių atgaminimas privalo nepažeisti balanso tarp kūrinio kaip kultūros, meno, švietimo ir mokslo skatinimo priemonės ir komercinės prekės.

Literatūrinio ir kalbos paveldo išsaugojimas naudojant naujas atgaminimo technologijas yra labai aktualu. Tačiau reikia įvertinti tai, kad mūsų kultūrinė bei ekonominė ateitis priklauso nuo naujo turinio leidinių ir jų įvairovės. O tai priklauso nuo galimybių ir sąlygų juos kurti, pirkti autorines teises, leisti, parduoti ir pradėti procesą iš naujo. Leidybos industrija yra vienas svarbiausių įrankių privačioms ir biudžetinėms įmonėms skatinti raštingumą, kultūrinę įvairovę, edukaciją ir mokslą. Skaitmeninimo politika negali fokusuotis tik ties paveldo išsaugojimu, bet privalo atliepti besikuriančią šiuolaikinę skaitmeninę rinką, kuri skatintų kūrėjus kurti, o leidėjus leisti kokybiško ir aktualaus turinio produktą, ieškoti naujų realizacijos galimybių socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame kontekste.

Todėl žengiant į skaitmeninį amžių svarbu atsižvelgti ir įvertinti:

Išimtinę autorių teisę į kūrinį, jo formą ir platinimo būdą, atlyginimą. Autorių teises turi visi literatūros, meno, švietimo ir mokslo kūriniai nepriklausomai nuo jų tradicinio ar skaitmeninio formato. Tik autorių teisių subjektai gali nuspręsti ir parinkti kūriniui vieną ar kitą formatą bei kūrinio platinimo būdus ir mastelį. Tai yra nediskutuotina teisė ir laisvė. Todėl siekiant suteikti viešajam sektoriuj platesnes galimybes ir prieigas naudotis kūriniais, būtina gerbti autorių išimtines teises, identifikuoti kūrinio statusą ir autorių teisių subjektus per efektyvius duomenų paieškos mechanizmus. Taip suderinti ir sudaryti sąlygas atgaminti galimus kūrinius ir išleisti juos į viešąją erdvę.  

Autorių teisių subjekto identifikavimą naudojant efektyvią ir detalią paieškos sistemą. Nustatyti kūrinio autorystę nėra tas pats, kas identifikuoti autorių teisių subjektą. Todėl leidėjai siekia sukurti efektyvią ir išsamią kūrinių ir autorių teisių subjektų paieškos sistemą kiekvienoje šalyje, kuri jungtųsi į bendrą tarptautinę Europos kūrinių autorių teisių subjektų paieškos sistemą. Norint tai įgyvendinti, šalys privalo turėti atitinkamas nacionalines duomenų bazes, kurios  leistų suteikti kūriniui statusą (pvz.: kūrinys yra viešojoje prekyboje), bei pateiktų kūrinio rekvizitus pagal tarptautinius standartus. Tokios paieškos sistemos kriterijai, metodika ir sistema turi atitikti geriausius pasaulyje pavyzdžius, būti taikoma įvairių kūrinių ir autorių teisių subjektų paieškai (turinio, iliustracijų, fotografijų, natų ir kt.), taip pat būti lanksti laiko ir terminų įtakotų pokyčių atžvilgiu.  

Nežinomų autorių kūrinių ir kūrinių našlaičių įtraukimo sąlygas ir galimybes. Siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą, šie kūriniai turi būti atgaminti. Nežinomų autorių kūriniams ir kūriniams našlaičiams išimtinių autorių teisių suteikimo principas gali būti pakeistas kitais specifiniais mechanizmais kaip pavyzdžiui atitinkamos formos licencijavimas arba apribojimai, suderinti su nacionalinių teisinių tradicijų išsaugojimu.

Užsienio autorių kūrinių naudojimo sąlygas ir galimybes. Statusas turi būti suteikiamas ir užsienio autorių kūriniams. Reikalinga tokia praktinė informacija, kaip užsienio autorių kūriniai (pvz. citatos) gali būti naudojami nepažeidžiant teisinių normų ir autorių teisių. Atgaminant kūrinius privalo gerbti visų šalių teisines sistemas ir įstatymus. Technologijos leidžia efektyviai bendradarbiauti su užsienio autorių teisių agentūromis ir atsakingomis viešosiomis įstaigomis. Tinkami autorių teisių subjektų informacijos registrai, tokie kaip Europos projektas ARROW, į kurį šiais metais įsijungė ir Lietuvos leidėjų asociacija, palengvina bendradarbiavimą ir tikslių paieškos kriterijų kūrimą.

Siūlomi atgaminimo principai

Viešosios nuosavybės kūrinių atgaminimas. Dauguma leidėjų palaiko viešojo sektoriaus išleistų kūrinių atgaminimo iniciatyvas, nes daugumai šių kūrinių netaikomos išimtinės autorių teisės.

Pagarba komercinei tradicinei ir skaitmeninei leidybai. Visos atgaminimo iniciatyvos privalo taikyti Berno konvencijoje reglamentuojamą trijų pakopų testą, atsižvelgti į autorių teisių subjektų verslo modelį ir jų pasirinkimą atgaminti/ neatgaminti kūrinį. Bendradarbiavimas su autorių teisių subjektais turi užtikrinti tai, kad viešasis interesas nekonfliktuotų su komercinėmis galimybėmis siekti pelno. Privaloma skatinti partnerystę tarp suinteresuotų knygų sektoriaus atstovų.

Bendradarbiavimas su organizacijomis, kurios atstovauja kūrėjus ir autorių teisių subjektus. Būtina išsaugoti literatūros, meno, švietimo ir mokslo paveldą kaip viešąjį turtą. Bendradarbiavimas su suinteresuotų asmenų organizacijomis, tai yra kūrėjų, leidėjų ir kt., sudaro galimybę išlaikyti viešųjų ir komercinių interesų balansą. Organizacijos, atstovaujančios kūrėjus ir autorių teisių subjektus, privalo dalyvauti skaitmeninimo projektuose ir jų iniciatyvų kūrime prieš pradedant masinį kūrinių atgaminimo procesą. Būtina įvertinti tai, kad šių dienų kūriniai turi skaitmeninius formatus, todėl nereikia jų naujai atgaminti ir švaistyti skaitmeninimui skirtas lėšas. Lėšos turėtų būti skiriamos atlyginimui už kūrinių skaitmenines formas ir jų naudojimą.

Paprastas, racionalus ir modernus autorių teisių valdymas. Kūrėjai ir autorių teisių subjektai privalo turėti galimybę valdyti turimas autorių teises be papildomų nacionalinių teisinių biurokratinių reglamentavimų. Tokie Europos Sąjungos projektai kaip „ARROW“ ir „ACAP“ užtikrina efektyvų kūrinių statuso ir autorių teisių subjektų identifikavimą pagal tarptautinius kriterijus ir tai palengvina bendradarbiavimą su institucijomis, atsakingomis už atgaminimą,. Kiekvienas kūrinys turi statusą, nuo kurio priklauso galimybės ir sąlygos jį atgaminti bei viešai platinti.

Tačiau Lietuvoje neturime priemonių nustatyti kūrinio statusą. Dėl trūkstamų duomenų bazių, negalime lengvai pasakyti ar: 1) kūrinys yra viešoje prekyboje; 2) kūrinys yra ne viešoje prekyboje; 3) kūrinys yra našlaitis; 4) kūrinys, kurio autorius nežinomas; 5) kūrinys priklauso viešajai nuosavybei. Todėl Lietuvos leidėjų asociacija ieško galimybių kurti Knygų viešojoje prekyboje katalogą, kurio dėka būtų aiškūs pirmieji du kūrinio statusai.

Detali, atitinkanti tarptautinius standartus kūrinių ir autorių teisių subjektų paieškos sistema. Prieš atgaminant kūrinį, būtina nustatyti jo statusą ir atlikti kūrinio autorių teisių subjekto paiešką. Tokia paieška gali būti efektyvi ir naudinga tik naudojant tikslius, išsamius, standartizuotus (meta)duomenis, kurie pateikia informaciją apie autorių teisių subjektą ir kūrinio rekvizitus pagal tarptautinius standartus.

Skaitmeninimo kokybė. Kūrėjai ir leidėjai siekia, kad jų kūriniai ir leidiniai būtų gerbiami. Skaitytojai, tyrinėtojai, mokytojai ir studentai taip pat yra suinteresuoti atgamintų kūrinių tikslumu ir kokybe. Kūriniai turi būti atgaminami tiksliai kaip išleisti, įtraukiant iliustracijas, fotografijas bei grafinius elementus, taip pat atsižvelgiant į aukštos kokybės, taikomos vaizdiniam pateikimui, standartus ir optinį simbolių atpažinimą. 

Leidinių prieinamumas žmonėms su negalia. Kūrėjai ir autorių teisių turėtojai palaiko iniciatyvas, kurios palengvina kūrinių prieinamumui žmonėms su negalia nepažeidžiant išimtinių autorių teisių. 

Finansavimas. Lietuvoje reikalingas papildomas finansavimas trūkstamų duomenų bazių kūrimui, o taip pat kūrinių statuso ir autorių teisių subjektų identifikavimo paieškos sistemos kūrimui, taip pat aukštos kokybės atgaminimui. 

Knygų leidėjų atgaminimo iniciatyvos. Skaitmeninė revoliucija neturėtų nuskurdinti kultūrinę įvairovę. Todėl leidinių atgaminimui skirtas finansavimas turi būti paskirstytas ne tik viešosioms įstaigoms, bet ir autorių teisių subjektams, siekiantiems atgaminti kūrinius, kurių autorių teisės jiems priklauso. Taip autorių teisių subjektai kaip leidėjai užims sąžiningą vietą skaitmeninėje ekonomikoje bei turės galimybę praturtinti kultūrinę raštijos įvairovę.

Todėl tarptautinė leidėjų bendruomenė aktyviai dalyvauja diskusijose dėl Kūrinių našlaičių direktyvos.

Leidėjai pritaria atskirai ES Kūrinių našlaičių direktyvai, kuri reglamentuotų tik kūrinių našlaičių statuso suteikimą, atgaminimą, prieinamumą, platinimą ir naudojimą atlikus išsamią kūrinio ir autorių teisių subjekto identifikavimo paiešką. Svarbu prisiimti atsakomybę ir atsakingai suteikti kūriniui našlaičio statusą. Pabrėžtina, kad kūrinio našlaičio statusas turi būti atitinkamai pakeistas atsiradus autorių teisių subjektui nepriklausomai nuo minėto statuso suteikimo trukmės ar terminų. Kūrinių našlaičių direktyva negali tapti Autorių ir gretutinių teisių direktyvos dalimi ar taip adaptuota nacionaliniu šalies lygiu. Tai yra Kūrinių našlaičių direktyva privalo būti adaptuota šalies atskiru įstatymu.

Leidėjai pritaria tam, kad Direktyva įpareigotų atlikti stropią ir detalią kūrinių ir autorių teisių subjektų paiešką prieš suteikiant kūriniui našlaičio statusą. Tai pirmiausiai turi būti atlikta nacionaliniu, tai yra kūrinio originalo šalies mastu, kadangi kiekvienoje šalyje turėtų būti kaupiama atitinkama informacija ir kuriamos atitinkamos duomenų bazės, investuojama į jų sujungimą kaip efektyvią kūrinio autorių teisių subjektų paieškos sistemą.

Taip pat turi būti tikslinamos ir apibrėžtos tokios Direktyvoje naudojamos svarbios sąvokos kaip kad „autorių teisių subjekto identifikavimo paieška“, „viešai prieinamas/ publicly accessible“, „konsultavimo šaltiniai/ consulting sources“. Nes siekama, kad paieškos kriterijai būtų suderinti su visais atitinkamų sektorių atstovais nacionaliniu lygmeniu, o ne tik „pasikonsultuota“.

Kiekvienoje šalyje kūrinio našlaičio atgaminimas ir prieinamumas privalo būti pagrįstas licencine sutartimis, kuri išduodama taikant atitinkamą licencijavimo mechanizmą. Nors šiuo metu Direktyvoje labiausiai akcentuojamas kolektyvinio licencijavimo mechanizmas, kiekvienos šalies atitinkamos institucijos privalo išdiskutuoti tinkamiausią šaliai, kūrėjams ir autorių teisių subjektams tinkamą licencijavimo mechanizmą, atsižvelgiant į turimus resursus, atgaminimo mastus, galimos žalos kompensavimą. Tokia licencija suteiks kūriniui našlaičio statusą ir bus išduota remiantis detalia kūrinio autorių teisių subjekto paieška, reglamentuos kūrinio platinimo ir naudojimo sąlygas, finansinius įsipareigojimus.

Leidėjai rekomendavo Direktyvoje minėti ir apibrėžti ne vieną licencijavimo mechanizmą (kaip kad Extended Collective Licensing, bet ir kitus modelius, pavyzdžiui Mandatory Collective Licensing. Lietuvoje turi būti sukurtas ar adaptuotas licencijų išdavimo modelis, įsteigta atsakinga institucija, skirtos lėšos.

Šiuo metu Direktyva numato, kad kūrinius našlaičius galės atgaminti ir naudoti tik viešojo sektoriaus įstaigos. Tačiau apibrėžimas, apibūdinantis įstaigas, kurios turės teisę atgaminti ir viešai skelbti kūrinius našlaičius, tai yra atitinkančios „public interest mission“, nėra pakankamai aiškus. Taip pat turi būti aptartos galimybės ir sąlygos naudoti kūrinį našlaitį komerciniams tikslams ir atitinkamai šias nuostatas reglamentuoti licencijose.

Prieš metus Europos Parlamente vyko konferencija “Kūriniai našlaičiai: neišsprendžiamo konflikto tarp autoriaus ir visuomenės intereso pavyzdys“. Per metus nemažai pasistūmėta, tačiau ir šiandien Briuselyje vyksta intensyvios diskusijos tarp tarptautinių leidėjų, autorių, atgaminimo teisių organizacijų atstovų siekiant išgryninti esminius Kūrinių našlaičių direktyvos principus. Lapkričio 13 d. tarptautinės kūrėjų ir autorių teisių turėtojų organizacijos pakartotinai kreipėsi į Komisiją, akcentuodamos, kad kilnus tikslas išsaugoti kultūrinį paveldą jį atgaminant ir viešai paskelbiant, turi būti siekiamas gerbiant pagrindinius autorių teisių principus, tai yra remiantis išimtine ir moraline teise į nuosavybę ir atlyginimą už jos naudojimą:

Direktyva privalo būti taikoma tik kūriniams našlaičiams, o jų duomenų bazės ir statistika turi būti saugomi ir archyvuojami įpareigotų viešųjų įstaigų (nacionalinių bibliotekų ar pan.);

Kūrinio našlaičio statusas gali būti suteikiamas tik atlikus stropią ir detalę autorių teisių subjektų paiešką. Jeigu kūrinys turi daugiau negu vieną autorių ir nors vienas iš jų turi teisę į kūrinio dalį, toks kūrinys neskelbtinas kūriniu našlaičiu (tai ypač aktualu muzikos industrijai).

Atsakingos viešosios institucijos privalo archyvuoti paieškos ir kūrinių našlaičių statuso suteikimo kūriniui statistiką, kuri būtų viešai prieinama bei teikti licencijas.

Kas yra ARROW? Daugiau skaitykite čia.