Sigita Pūkienė: dėmesys knygos parengimui lemia geresnį ir įdomesnį jos likimą

Pokalbis su Sigita Pūkiene, leidyklos „Aukso žuvys“ direktore

  1. Kaip pavyksta sukurti tvirtus ryšius su autoriais?

Su autoriais daug bendrauju nuo pat knygos idėjos atsiradimo, tariamės dažnu klausimu, jie paprastai dalyvauja visuose leidybos etapuose, turi savo autoritetingą patariamąjį balsą. Esu atvira idėjoms. Tas padeda užmegzti tvirtus ryšius, kuriuos išlaikome kartu švęsdami kūrybines pergales, vieni kitus palaikydami įvairiose situacijose. Man atrodo, kad su autoriumi nuoširdžiai bendrauti ne tik smagu, bet tai lemia ir jo knygos sėkmę.

  1. Kaip leidžiant knygą nujaučiate jos sėkmę?

Tas šeštas jausmas – labai svarbus dalykas leidėjui, jis padeda apsispręsti dėl leidžiamos knygos, parinkti autoriui dailininką arba atvirkščiai, nujausti, kokiam skaitytojui skirtas siūlomas rankraštis ir tikslingai jį parengti, o vėliau pristatyti knygą. Kalbėdama pirmą kartą su būsimu autoriumi visada paklausiu, ar jis pasirengęs bendradarbiauti, prisidėti prie knygos parengimo ir sklaidos skirdamas daugiau savo laiko ir dėmesio. Klausydama jos/jo atsakymo visada jaučiu, ar knygai seksis, ar ne. Kitas sėkmę nusakantis rodiklis, pavyzdžiui, užsienio autoriaus knygos – populiarumas savo ir kitose šalyse, tarptautinės premijos. Būtinai atkreipiame į tai dėmesį ir tuomet apsisprendžiame, versti ir leisti ar ne.

  1. Kodėl, Jūsų manymu, svarbu skirti ypatingą dėmesį knygos kokybei?

Knygos turinio ir poligrafinė aukšta kokybė lygu jos išliekamoji vertė. Kadangi noriu, kad knyga išliktų aktuali kuo ilgiau, tai man svarbu. Išleidžiame mažai knygų per metus, todėl labai atsirenkame, ką ir kaip leisti. Mano nuomone, kuo knygos parengimui skiriamas didesnis dėmesys, pavyzdžiui, daug dirbama su turiniu (rankraščio bei vertimo tobulinimas, preciziškas redagavimas) ir vaizdu (parenkami geri dailininkai, dizaineriai ir spaudėjai), tuo geresnis ir įdomesnis jos likimas, tuo geriau ją priima skaitytojai, kritikai, bibliotekininkai, mokytojai. Graži ar įdomiai sukurta knyga visų pirma patraukia žvilgsnį, vėliau – lavina skaitytojo skonį, kritišką žvilgsnį, nuo pat mažens ugdo estetinį pojūtį.

  1. Trumpai papasakokite, kaip suburiate komandą vienai knygai išleisti, kiek įprastai reikia narių puikiems rezultatams pasiekti?

Kiekviena knyga turi savo komandą, nuo dviejų trijų iki dešimties laisvai samdomų kūrėjų. Komandos dydis priklauso nuo daugelio dalykų: originali (sukurta Lietuvoje) ar verčiama knyga, grožinė ar negrožinė, iliustruota ar ne, vaikams ar suaugusiesiems, plona ar stora. Mano galva, „neoficialią“ knygos komandą sudaro ne tik pačios knygos kūrėjai, bet ir žinios apie ją skleidėjai (žiniasklaidos atstovai, žurnalistai, knygų apžvalgininkai, video kūrėjai, interneto sprendimų realizuotojai ir kt.). Žodžiu, geram rezultatui pasiekti gali susidaryti visai solidi kūrėjų kompanija.

  1. Kuo, Jūsų manymu, skiriasi vaikų ir suaugusių knygų leidyba?

Beveik nesiskiria, viskas daroma taip pat, tik gal galėtų skirtis pristatymų pobūdis. Pavyzdžiui, vaikams siūlome daugiau edukacinių užsiėmimų, suaugusiesiems – labiau tinka „įdomiai kalbančios galvos“, kas vaikams – absoliučiai nepriimtina. Net ir vaikiškos ar suaugusiesiems knygos sukūrimo (parašymo, nupaišymo) laikotarpis yra daugiau mažiau vienodas: originali knyga kuriama apie dvejus metus.

  1. Ar pasitikite autoriais, dailininkais absoliučiai, ar vis tik tenka ieškoti leidybinių kompromisų?

Pasitikiu arba stengiuosi pasitikėti, nesikišti, nes man patinka kitoks, o ne primestas požiūris. Pradedantiesiems kūrėjams siūlau neskubėti ir tiesiog kurti (piešti, rašyti), nes jau vėliau, kūrybos procese atsiranda labai daug įdomių sprendimų, kurių iš anksto negali net numatyti ar apspręsti. Kai matau, kad kūrėjas „užstringa“ kažkuriame etape, galiu jam padėti patardama ar parodydama pavyzdžių. Kompromisų (kai nesutampa nuomonės ar estetinis supratimas) irgi tenka kartais ieškoti, bet tikrai ne taip dažnai. Tuo labai džiaugiuosi.

  1. Jūsų leidyklos knygų asortimentas įvairus – nuo vaikų iki suaugusių, nuo grožinių iki publicistikos ir mokslo. Su kokiais žanrais kyla daugiausiai sunkumų?

Visi žanrai yra nenuspėjami. Tuo man ir patinka leidybos kūrybinis procesas, nes kiekvienas atvejis yra vis kitoks, kaskart tenka ieškoti vis kitų žmonių ir taip atsiranda neįprastų, originalių sprendimų.

  1. Kas labiausiai motyvuoja dirbant su knygų leidyba?

Naujovės, kasdienė kūryba, susitikimai su įdomiais žmonėmis, įvairovė, smagūs atradimai, profesiniai pasiekimai, skaitytojų džiaugsmas ir susidomėjimas. Kiekvienąkart eidamas į spaustuvę pasiimti naują, ką tik atspausdintą knygą, jautiesi kaip per Kalėdas ar Velykas, nes nežinai, kas tavęs laukia, bet jauti, kad gausi „dovanų“.

  1. Na ir pabaigai. Kokias knygas pati mėgstate skaityti? Jeigu reikėtų vieną knygą rekomenduoti nepažįstamam skaitytojui, kokia tai būtų knyga?

            Mėgstu pačias įvairiausias knygas, visokių žanrų (pastebiu, kad pastaruoju metu vis dažniau paimu į rankas poezijos knygas). Skaitau ir populiarias (tas, kurios „tupi“ topuose visame pasaulyje, ar laimėjusias prestižines premijas), ir visiškai keistas, daugelio nežinomas. Man patinka atrasti kažką, tada perduoti tą atradimo džiaugsmą kitiems. Rekomenduoju paskaityti M. Servanteso „Don Kichotą“ – tai klasikinis kūrinys, bet įvairiais gyvenimo periodais „suskambantis“ vis kitaip, atveriantis įdomių pažinimo klodų ir duodantis dar geresnį supratimą apie žmogaus likimą.