Ar svarbi lietuvių leidėjams keliaujanti Baltijos knygų mugė?

2011-03-10

Per dešimt metų Vilniaus knygų mugė tapo daugiau negu muge, išaugo į kultūrinį reiškinį ir  festivalį. Latviai ir estai gerokai atsilieka. Rygoje po trišalio susitarimo niekas nepasikeitė, - mugė liko skurdi ir orientuota į knygų išpardavimus. O Taline ji rengiama tik atkeliavus Baltijos knygų mugei. Estai apie mugę skelbia plačiai, mieste iškabinamos iškabos ir vėliavos, siunčiamos reklamos ir kvietimai daugiau ne vietiniams, o užsienio interesantams. Kuo daugiau svečių, tuo geriau. Pati mugė vyksta prekybos centro patalpose be kultūrinių renginių.

Taigi, lenkiame kaimynus septynmyliais žingsniais. Ne tik lietuviai mano, kad Baltijos knygų mugės statuso verta tik tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Keliaujanti Baltijos knygų mugė jokių naujų vėjų į Vilnių neatneša, tik kas porą metų stendą Vilniuje įsirengia tarptautinė Frankfurto knygų mugė. Taip pat atkeliauja visų  Baltijos šalių gražiausios knygos ir Lietuvos leidėjų asociacija organizuoja pačių gražiausių konkursą.

Latvių ir estų leidėjams keliaujančios mugės tradicija yra aktuali, tai iki šiol paskatindavo lietuvių leidėjus tęsti tradiciją.

Dešimtmetį gražiausios lietuvių, latvių ir estų knygos (renkamos Kultūros ministerijų konkursuose), būdavo pateikiamos visų šalių knygos meno ekspertams, kiekvienai šaliai būdavo skirti treji diplomai. Ir šiais metais Lietuvos leidėjų asociacija organizavo knygų stendą Rygos knygų mugėje, Kultūros ministerijos išrinktų Lietuvos gražiausių 2010 metų knygų parodą, delegavo knygos meno ekspertą ir pristatė lietuvių leidybą bei dalino leidyklų informaciją kaimynams.

Baltijos šalių gražiausių knygų diplomus Asociacija atvežė Tomo Mrazausko apipavidalintai knygai „Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje“ (autorė Rūta Janonienė, knygą išleido leidykla „Aidai“), Romo Oranto apipavidalintai knygai „Senojo bokšto gyventojai“ (autorius ir iliustratorius Leonardas Gutauskas, knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir Jokūbo Jacovskio apipavidalintai knygai „Privati teritorija“ (autorius Rolandas Rastauskas, knygą išleido leidykla „Apostrofa“).

Atrodo, graži tradicija, bet ją palaikyti ir projektą įgyvendinti Asociacijai teko už savas lėšas, dėl kurių trūkumo šiandien verkia visos ne pelno siekiančios organizacijos.

Maža to, kaimynai mugėse pradėjo diegti naujas tradicijas. Po Lietuvos leidėjų asociacijos surengtos konferencijos Seime „The Future of the Baltic Book“ praėjusių metų gegužy, kaimynai ir Taline, ir Rygoje mugių metu pradėjo organizuoti trijų šalių leidėjų atstovų diskusijas, dalintis vargais ir pasiekimais, kontaktais ir iniciatyvomis. Deja, čia lietuvių knygų leidybos apžvalga ir statistika, lyginant su kolegomis, yra liūdna. Ryškiausiai tai atspindi leidžiamų naujų knygų pavadinimų skaičius ir tiražai. Pasirodo, Vilniaus knygų mugės sėkmė ir knygų išpardavimai negelbsti knygų leidėjų prieš padidėjusius mokesčius, mažėjančius tiražus ir brangstančias knygas. Knygų leidyba „traukiasi“, ir tikrai ne pigių užsienietiškų rašliavų ir populiarių prastos kokybės ir menkaverčio turinio knygų sąskaita. Knygų turinys ir įvairovė prastėja.

 

Metai

Knygų pavadinimų skaičius

% praėjusių metų

Bendras tiražas, vnt.

% praėjusių metų

Tiražų vidurkis

1999

4.097

99.7

12.970

96.5

3.1

2000

3.709

90.5

11.017

84.9

2.9

2001

4.402

118.7

10.131

91.9

2.3

2002

4.859

110.4

8.117

80.1

1.7

2003

4.559

93.8

8.822

108.7

1.9

2004

4.226

92.7

7.923

89.8

1.9

2005

4.223

99.9

7.760

97.9

1.8

2006

4.548

107.7

8.227

106.3

1.8

2007

4.567

100.4

8.035

102.4

1.8

2008

4.580

100.3

7.300

90.3

1.6

2009

3.972

86.7

6.105

83.63

1.3

2010

3.177

86.7

4.947

81

1.2

Šaltinis: Lietuvos spaudos statistika (1999, 2000,…, 2010).

 

Rygos žurnalistus latvių diskusijoje labiausiai sudomino lietuvių informacija apie  Lietuvoje klestintį skenuotų knygų piratavimą internete. Po kelių dienų, kai knyga įgauna tradicinę popierinę išvaizdą, ji pradeda ir „nelegalų gyvenimą skaitmeniniame formate“ face book‘uose. Žmonės nori skaityti, lėšų knygoms įsigyti trūksta, naujų knygų bibliotekose nėra, todėl ir dalinasi nelegaliai suskaitmenintomis knygomis. Žinoma, tai labai neigiamai atsiliepia visoms knygų leidybos rinkos grandims. Bet latviai piratavimu dar nesiskundžia, knygas žmonės skaito ne prie kompiuterių ekranų.

Rygos knygų mugėje lankėsi nemažai lietuvių leidyklų „skautų“. Kai kurios leidyklos ieškojo pigesnių spaudos darbų pasiūlymų, kitos garsino lietuvių autorius ir tarėsi dėl autorinių teisių, trečios – derino bendrus projektus. Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Silva rerum“ latviškas vertimas ir knygos pristatymas susilaukė šurmulio it latvių susidomėjimo. Knygą išleido viena didžiausių latvių leidyklų „Zvaigzde“.

Todėl ir negalima būtų teigti, kad skurdoka knygų mugė Rygoje ar maža knygų mugė Taline nėra aktualu.  Bet ar gali tarptautines kultūrines tradicijas tęsti ne pelno siekiančios organizacijos be galimybės gauti valstybės biudžeto paramą? Vienareikšmiškai negali.

Kiek anksčiau negu Rygoje, Lietuva turėjo knygų stendą Jeruzalėje vykusioje knygų mugėje, ten vyko ir delegacija. Šiam projektui finansuoti valstybės biudžete lėšų užteko. Deja, Asociacijos žiniomis, nei vienas knygų leidėjas toje mugėje nedalyvavo. Tolima, brangi ir egzotiška Jeruzalė ir nekomercinė jos knygų mugė, kad ir su Lietuvos stendu, knygų leidėjams nepasiekiama.

Ir Latvijos, ir Estijos Kultūros ministerijos remia dalyvavimą tarptautinėse knygų mugėse ir organizuoti projektus įpareigoja tuos, kuriems jie yra aktualiausi, t.y. leidėjų asociacijoms. Keisčiausia yra tai, kad lėšos skiriamos be konkursų ir paraiškų.Tokie dalykai Lietuvoje pamiršti ir neįmanomi, nors visos šalys gyvena ir dirba pagal tas pačias ES direktyvas. Bet kažkas Lietuvą tarptautinėse knygų mugėse atstovauja, - už leidėjų sumokėtus mokesčius.

Lietuvos leidėjų asociacija

Vokiečių g. 18A, LT 01130, Vilnius
Tel.: +370 6 707 6093
El. paštas: info@lla.lt
www.lla.lt

LLA Nariai