2010 m. spalio 29 d. LRT laidoje „Ryto alegro“ kartu su vedėja Alma Valantiniene šia tema diskutavo Asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė, LR Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyr. specialistė Ramunė Petuchovaitė ir Lietuvos bibliotekų draugijos atstovė Vida Garunkštytė.

Laidą klausykitės čia.

Laidoje išsakytos mintys ir komentarai:

 „Dažnai užsuku į knygyną, matau naujausias knygas, ne tokias naujas ir nukainuotas. Kai teiraujuosi jų bibliotekoje, man atsako, kad dar neturi, kad gal gaus. Esu aktyvi skaitytoja ir labai noriu dalyvauti metų knygos rinkimuose. O kaip tai padaryti, kai bibliotekose knygų nėra ir geriausiu atveju atsiras po vieną sausio mėnesį? Kam tuomet skelbiami tokie konkursai ir kaip jie skatina skaityti? Prekybos centre su krepšiu ne labai patogu skaityti.“, - laidos klausytoja (as).

 „Džiugu, kad turime gražią centrinę biblioteką, tačiau čia nėra naujausiu mokslo, laisvalaikio ir kitų leidinių. Bibliotekininkės gūžčioja pečiais ir sako, kad gal kada nors tūrės naujų leidinių. Knygynuose knygų kainos kosminės. Neuždirbu tiek, kad už mokslui rekalingą knygą mokėčiau po 50 Lt ir daugiau.O kaip atrodo atrodo kaimų bibliotekos? Sienos reikalauja remonto, o ką jau kalbėti apie knygas... Gerai, jei bent laikraštį gauna.“, - laidos klausytoja (as).

„Atsibodo žiūrėti lentynose į tas pačias senas knygas. Lėšos švaistomos į kairę ir į dešinę, tik užmirštamos bibliotekos, nors jos šiandien užima svarbią vietą žmogaus gyvenime. Bibliotekos stengiasi įvairiomis akcijomis pritraukti skaitytojus, bet negali jiems pasiūlyti naujų knygų.“, - laidos klausytoja (as).

Lolita Varanavičienė: "Pradėti, matyt, tektų nuo geros žinios, nes ką tik paskelbta informacija, kad 2010 m. bibliotekų fondams papildyti buvo skirta 2,5 mln., o štai 2011 m. numatyta skirti 3,3 mln. Lt. Tai visiškai aišku, kad 800 tūkst. litų daugiau skirta bibliotekoms naujiems leidiniams įsigyti... bet mes turėtume atsispirti nuo 2008 m. buvusio skaičiaus, t.y. 8,6 mln. litų, kuriuos bibliotekos gaudavo. Nuo to laiko, dėl įvairių objektyvių priežasčių, ne dėl to, kad leidėjai yra blogi ir labai mėgsta branginti knygas (juk brangią knygą parduoti yra daug sunkiau), tai štai knygos objektyviai pabrango. Kitais žodžiais tariant, nors ir bus skiriama daugiau pinigų, įvertinus knygų brangimą, už skiriamus pinigus bus galima nupirkti tas pačias katės ašaras, kaip ir šiais besibaigiančiais metais. Pavertus skaičiais, kad būtų aiškiau, 66 centai vienam lietuviui yra skirta šiemet įsigyti naujoms knygoms bibliotekose. Tuo tarpu Skandinavijoje, išvertus į mūsų valiutą, yra 30–40 litų vienam žmogui... . Per televiziją eina „nuostabi“ reklama, kurioje kviečiama į biblioteką pakalbęti su „žyntu“. Reklama iš tiesų yra puiki. Tačiau kuriama vieša opinija, kad biblioteka keičiasi ir taps vieta, kur bus galima nemokamai pasinaudoti internetu, o kas nors gal kokią knygą paskaitys."

Lolita Varanavičienė: "Nekalbant apie tai, kad mes jau auginame prarastąją kalbą, knyga jau egzistuoja iškreiptai, nes ji gali būti tik perkama, kadangi bibliotekose knygų nėra. Kainos iš tiesų yra kosminės. Bet šitas netūrėjimas pinigų knygoms kabutėse, nes kitiems projektams pinigų kaip ir užtenka, lemia tokius dalykus, kur LLA ketina kreipti išaiškinimui dėl kūrybos teisių pažeidimo Lietuvoje. Tiek rašytojai, tiek leidėjai, už jų knygas, skaitytas bibliotekose, gauna užmokestį iš LATGA-A. Tai kuogi skiriasi tas rašytojas ar vertėjas, kurio knyga buvo išleista prieš 10 metų ir tas, kurio knyga pasirodė tarkim šiemet? Knyga išleista, o jų bus nupirkta 20 egzempliorių. Tai reiškia, kad jos fiziškai nebus galima gausiai skaityti ir atlygis bus mažas. Juk ta knyga ne prastesnė, o gal net geresnė? Šito mes niekaip negalime suprasti ir matome čia labai didelį pažeidimą. Knygų nebuvimas sukuria ne tik šias konkrečias lokalias problemas, bet ir globalias. Mes kalbame apie kosmines knygų kainas. Bet juk bibliotekų fondų mažinimas tas kainas dar ir kelia, todėl kad galutinė knygos kaina priklauso nuo tiražo. Čia yra tas prakeiktas ryšys. Tai reiškia, kad jei pagal oficialią statistiką šiandien lietuvių autorių knygų tiražas yra nukritęs iki 900 vienetų, tai reiškia, kad ta knyga jau leidėjui pasidaro labai brangi leidėjui. Leidykloje kalbėjomės, ar perkame kitų leidyklų knygas. Juk esame tokie pat žmonės ir mums tos knygų kainos knygynuose taip pat atrodo per didelės."

Ramunė Petuchovaitė: "Tai pataisys padėtį, kadangi bibliotekos perka knygas ne butinai tomis kainomis, kuriomis jos pasirodo knygynuose. Ir aš tikiuosi, kad viešieji pirkimai padeda šioje vietoje bibliotekoms įsigyti knygas geresnėmis kainomis. Aš suprantu, kad mūsų pozicijos šioje vietoje bus šiek tiek priešingos, bet aš vėlgi, kaip bibliotekų specialistė, negaliu teikti, kad situacija yra gera, bet tie 800 tūkstančių mane vis tiek labai džiugina... Aš puikiai suprantu, kad 800 tūkstančių nepagerins leidėjų gyvenimo, bet knygų bibliotekose atsiras tikrai daugiau. Ir sutinku, kad sprendimai 2008 metais iš tikrųjų buvo didelis smūgis ne tik bibliotekoms, bet ir visai leidybos ir kultūros sferai. Kaip Jūs teisingai sakėte, tai yra susisiejantys indai. Pirmiausia, jei bibliotekos neturi galimybės pirkti knygų, neturi galimybės prieiti prie informacijos, kurios jiems reikia, tai ir leidėjai negali gauti lėšų, kurių jiems reikia tam, kad išgyventų, ir autoriai neturi lėšų, kurių jiems reikia tam, kad palaikytų tam tikrą kūrybinę kultūrą."

Vida Garunkštytė: "Aš paskaičiavau, kad už tuos 800 tūkstančių litų išeitų 32 tūkst. egzemplioriai knygų (jei vienos knygos kainą laikytume 25 Lt) ir padalintume 1000 bibliotekų, išeitų kiekvienai po 31 knygą. Bet pasakykite man tuomet, kodėl valstybės kontrolė, audituodama bibliotekų modernizacijos programą, pažymėjo, kad drąstiškai buvo mažinamas fondas ir jie nemato, kodėl tos lėšos buvo taip sumažintos. Jie prognozuoja, kad per artimiausius metus bibliotekų lankytojų skaičius sumažės 15 proc. "