Laiko ženklai
Kas skaito, rašo – duonos neprašo. Ši kadaise išmintinga laikyta lietuvių patarlė šiandien skamba jau net ne ironiškai, o sarkastiškai.
Lygiai prieš 105 metus lietuvišką spaudą ir knygą atgavę mūsų protėviai, vadovaudamiesi šia patarle, galėjo pradėti kurti literatūrą, švietimo sistemą, valstybę.
Po 105 metų skaitantiems ir rašantiems grėsmę ėmė kelti pati Lietuvos valstybė, su ekonomikos krize nors ir originaliai, bet nesėkmingai bandanti kovoti aukodama visą raštiją – periodinę spaudą, knygų leidybą ir apskritai kultūrą.
Paradoksalu, bet rašto žmonės Spaudos, kalbos ir knygos dieną šiandien priversti minėti nematydami beveik jokių prošvaisčių – tarsi būtų prikalti prie kryžiaus ir žinotų, kad tvieskiant alinamai mokesčių saulei jie ištvers tik dvi ar tris dienas.
Po užvakar prie Seimo vykusio meno kūrėjų mitingo buvo galutinai įsitikinta, kad nei protestai, nei logiški argumentai vatos kamštelių iš premjero A.Kubiliaus ausų tikrai neišims.
Spaudos leidiniai diržus ant savo kaklo veršis tol, kol paskutiniu atodūsiu palaimins mėgėjišką interneto žiniasklaidos erą.
Nors, tarkim, kokybiško laisvojo žodžio būtinybę pripažįstantis Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy spaudai paskyrė apie 600 mln. eurų, kad ši galėtų atlaikyti ir krizę, ir interneto žiniasklaidos spaudimą.
Per keturis mėnesius dėl naktinio mokesčių perversmo daugiau kaip 30 proc. sumenkusi prekyba knygomis nuo liepos mėnesio sumenks dar labiau ir kažin ar apskritai atlaikys dar vieną PVM padidinimą nuo 9 iki 19 procentų. Bet argi kam nors rūpi argumentas, kad Europos Sąjungoje PVM knygoms vidurkis tesudaro 7 proc., o ne vienoje valstybėje ES narėje PVM knygoms ir spaudai yra lygus nuliui.
Kita vertus, prekyba gražiomis ir geros kokybės knygomis netrukus greičiausiai bus priversta užleisti vietą piratinei literatūrai, plintančiai kompaktinėmis plokštelėmis, internetu, kopijų pavidalu. Panašiai kaip knygnešių ar sovietiniais laikais.
Leidyklų apsukos jau dabar primena šilumvežį, kuris pajuda tiktai tada, kai valstybė į leidybos krosnį įmeta vieną kitą angliuką – tūkstantį kitą litų. Bet tų pinigų, kaip mėgsta sakyti valdžios žmonės, nėra.
Todėl į leidyklų kasas jau kurį laiką neįbyra pažadėtos paramos lėšos už šiemet leidžiamas lietuvių autorių knygas. Įbyra tik pažadai, kad pinigai tuoj bus pervesti. Be to, šiuo metu sustojęs ir knygų pirkimas šalies viešosioms bibliotekoms.
Tad iš kokių lėšų leidėjams dabar rengti lietuvių autorių knygas, kurias išleisti kainuoja brangiausiai? Koks nors cinikas leidykloms galėtų pasiūlyti pasimokyti iš Lietuvos leidėjų asociacijos, kuri jau dviejose užsienio knygų mugėse – Bolonijos ir Londono – lietuvių literatūrą populiarino į
Mat dalyvavimą knygų mugėse įsipareigojusios remti Kultūros ir Ūkio ministerijos nesiteikė vykdyti seniai pasirašytų sutarčių ir pervesti pinigų.
Negana to, kad būtų juokingiau, šią Leidėjų asociacijos veiklos sritį Kultūros ministerija vadina verslu, o Ūkio ministerija – kultūra. Toks požiūris mažiausiai glumina Leidėjų asociacijos atstovus, kurie šįmetėje Frankfurto knygų mugėje dėl lėšų stygiaus gali nedalyvauti.
Bet ar ne Lietuva 2002 metais toje pačioje mugėje dalyvavo garbės viešnios teisėmis ir pažadėjo pasakojimą apie savo istoriją, kalbą ir literatūrą pratęsti? „Pasakojimas tęsiasi“ – regis, toks buvo Lietuvos šūkis.
Šiuo požiūriu labiausiai glumina atsainus valdžios institucijų požiūris. Juk jeigu nėra pinigų, A.Kubiliaus Vyriausybė turėtų sąžiningai ir aiškiai pasakyti, kad Lietuvai nėra ko tose mugėse dalyvauti. Bet ne, valdžia toliau vadovaujasi Lietuvoje sparčiai populiarėjančia praktika: prekė šiandien, pinigai rytoj, o tiksliau – niekada.
Regis, teisūs tie, kurie ir naktinį mokesčių perversmą, ir valstybės įsipareigojimų ignoravimą vadina ne pasaulinės ūkio krizės padariniais, o sąmoningu spausdinto žodžio ir apskritai visos kultūros žlugdymu?
Per 2008 metus kūrybos sektoriaus sumokėti mokesčiai sudarė lašą šalies biudžeto jūroje: autoriniai mokesčiai – apie 0,56 proc. (sumokėta suma – 112,4 mln. Lt), honorarai – 0,055 proc. (sumokėta suma 11,6 mln. Lt). Jau dabar galima spėti, kad šis lašas šįmet nebus didesnis.
Poetas D.Kajokas, rašytojų ir apskritai menininkų padėtį dabartinėje Lietuvoje prilygino „konclageriui, nusprendusiam taupyti“. Prižiūrėtojai nuo šnicelio buvo priversti pereiti prie ne mažiau gardžių vištų šlaunelių, o prižiūrimiesiems šešios bulvės sumažėjo perpus.
Toks taupymas, kai blusinėjami centai finansiškai jautriausių visuomenės sluoksnių sąskaita, valstybės neišgelbės šiandien, o rytoj tai smogs bumerangu, nes visuomenė, likusi be knygų, spaudos, bus tamsi. O tamsi visuomenė XXI a. nieko pasauliui pasiūlyti negali.
Raštija save gerbianti ir į ateitį žvelgianti valstybė turėtų rūpintis. Lietuvoje vyrauja priešingas požiūris: jei skaitai, rašai – duonos, niekše, prašai!
--
Šaltinis: lrytas.lt
Nariams
Lietuvos leidėjų asociacija
- Tel.: (370 5) 261 77 40
- Faks.: (370 5) 261 77 40
- El. paštas: info@lla.lt
- Lukiškių g. 5 - 317, LT-01108 Vilnius
- www.lla.lt
