Lietuvių kalba keliauja į internetą ir skaitmeninę erdvę

2018-09-28

Ar yra šiandien žmonių, kurie įsivaizduoja savo gyvenimą be interneto? Elektroninės paslaugos, virtualus bendravimas ar informacijos paieška bei dalijimasis tapo tokia pat kasdieninio gyvenimo dalimi kaip gebėjimas skaityti ar rašyti.

 
Jei anksčiau norint, kad informacija sklistų ir žmonės ja naudotųsi, reikėjo spausdinti knygas, tai šiandien būtina ją perkelti į internetą ir skaitmeninę erdvę. Norėdami, kad lietuvių kalba būtų gyva, vartojama, ją taip pat turime ten apgyvendinti.

Žodynai internete – tik pradžia

 
Lietuvių kalbos institutas, taip pat lituanistai iš kitų mokslo ir studijų institucijų ne tik kaupia įvairius kalbos išteklius – žodynus, kartotekas, duomenų bazes. Jau senokai pradėti skaitmeninti atskiri knyginiai žodynai. Pavyzdžiui, 2005 metais suskaitmenintas didysis 20-ties tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, jį galima rasti čia.
 
Prieš penketą metų Lietuvių kalbos institutas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu sukūrė Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą.
 
Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė ir turinio kūrimo ekspertė dr. Jurgita Jaroslavienė sako, kad šiandien nebeužtenka tik turėti suskaitmenintus žodynų ar kartotekų duomenis: „Kalbos ištekliai turi būti susieti vieni su kitais įvairiais vidiniais saitais, kad išryškėtų jų bendrumai ir skirtumai, kad atsiskleistų semantiniai žodžių ryšiai. Šitaip atsirastų galimybė gauti daugiau ir įvairesnės, sistemiškiau pateiktos lietuvių kalbos lobynuose slypinčios informacijos.“
 
Ji pasakoja, kad tęsdamas jau pradėtus darbus ir atsižvelgdamas į naujus poreikius Lietuvių kalbos institutas inicijavo projektą „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“, kurį numatyta įgyvendinti naudojantis pažangiausiomis informacinėmis technologijomis.
 
Projekto vadovė Dalia Jurgaitytė aiškina, kad pirmiausia siekiama suskaitmeninti ir pateikti visuomenei reikalingus lietuvių kalbos žodynus, kartotekas ir kai kurias kalbos duomenų bazes. Pašnekovė sako, kad apsilankę išteklių sistemos svetainėje, šiuo metu galite naudotis tokiais skaitmeniniais ištekliais:
- suskaitmenintais 16 žodynų, iš jų 6 vienakalbiais („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, „Sinonimų žodynas“, „Antonimų žodynas“, „Frazeologijos žodynas“, „Sisteminis lietuvių kalbos žodynas“, „Palyginimų žodynas“) ir 10 dvikalbių (šių kalbų: lietuvių–latvių, latvių–lietuvių, lietuvių–vokiečių, vokiečių–lietuvių, lietuvių–lenkų, lenkų–lietuvių, lietuvių–anglų, anglų–lietuvių, lotynų–lietuvių, senovės graikų–lietuvių);
- suskaitmenintomis 6 kartotekomis, iš jų 3 „Lietuvių kalbos žodyno“ ir 3 tautosakos paveldo;
- 4 elektroninėmis lietuvių kalbos išteklių duomenų bazėmis (Istorinių vietovardžių duomenų bazė, Pavardžių duomenų bazė, Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė, Tarmių archyvas).
 
Taip pat šioje sistemoje yra atnaujintas lietuviškas šriftas Palemonas ir kelios lietuvių kalbai mokytis skirtos priemonės.
 
D.Jurgaitytė yra įsitikinusi, kad visos šios paslaugos bus itin aktualios, parankios ir pravarčios visiems lietuvių kalbą vartojantiems ar norintiems jos išmokti žmonėms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat valstybės institucijoms, mokslo ir švietimo sistemai bei verslui.
 
Daugiau skaityti čia

 

Lietuvos leidėjų asociacija

Vokiečių g. 18A, LT 01130, Vilnius
Tel.: +370 675 75692
El. paštas: info@lla.lt
www.lla.lt

LLA Nariai