Lietuvos leidėjų asociacijos visuotinio narių susirinkimo

rezoliucija

2011 m. balandžio 20 d.

Vilnius

2011 m. balandžio 20 d. Lietuvos leidėjų asociacijos (toliau – LLA) visuotinis narių susirinkimas reiškia didelį susirūpinimą dėl knygų leidybos sektorių įtakojančių neigiamų faktorių bei galimų to pasekmių ir įgalioja LLA prezidentę ir valdybą prašytis pas LR Kultūros ministrą A.Gelūną audiencijos skubos tvarka aptarti situaciją bei ieškoti sprendimų.

Tendencijos knygų leidyboje

Knygų leidyba per dvejus krizės metus ženkliai „susitraukė“. Tai parodo ne tik  leidyklų apyvartų sumažėjimas ir knygų pardavimų kritimas, bet ir leidžiamų naujų knygų pavadinimų skaičius bei tiražai. Kasmet nuo 2008 m. išleidžiamų knygų pavadinimų mažėja 15 – 20 proc. (2008 – 4 580, 2009 – 3 972, 2010 – 3 177), o tiražų vidurkis sumenko iki 1 200 egz. Maži tiražai ir padidėję mokesčiai (4 punktais padidėjęs PVM mokestis, autorinių sutarčių 40 proc. apmokestinimas valstybiniu socialinio draudimo mokesčiu ir privalomuoju sveikatos draudimo mokesčiu leidėjui ir autoriui) įtakojo knygų brangimą 20 proc., atitinkamai sumažino knygų perkamumą, paskatino nelegaliai skenuotų knygų piratavimą internete. Knygų turinys ir įvairovė suprastėjo.

Skaitymo skatinimas

Nuo 2008 m. iki šių metų pabaigos Lietuvoje veikia Vyriausybės patvirtinta Skaitymo skatinimo programa. Tuo tarpu Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacija (toliau – OECD) atliko tyrimą „Programme For International Student Assessment“ (PISA), kuris skirtas įvertinti mokinių raštingumą ir skaitymo gebėjimus. Tyrimas parodė, kad Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimų rezultatų vidurkis yra 2 taškais žemesnis už 2006 m. atlikto panašaus tyrimo rezultatus, taip pat yra žemesnis už vidutinį OECD šalių rezultatų vidurkį ir sąraše užima maždaug 40 vietą tarp 65 šalių.  Beveik pusė (45,7 proc.) iš 4 537 apklaustųjų sako, kad jie skaito tik tada, kai jiems reikia susirasti kokios nors informacijos arba kai privalo skaityti (41,2 proc.). Apie ketvirtadalis mokinių teigia, kad skaitymas yra tik laiko švaistymas (24,2 proc.) (šaltinis: www.smm.lt).

Todėl atrodytų, kad vykdoma nacionalinė Skaitymo skatinimo programa yra nepakankama. Knygų leidėjai mano, kad reikėtų inicijuoti Skaitymo skatinimo programos pratęsimą bei rimtai susirūpinti ateities kartų poreikiu žinioms ir gebėjimu šias žinias įsisavinti. Šią veiklą turėtų planuoti specialistai ir knygų leidėjai, kurių pagrindinė užduotis – pažinti skaitytoją, jo poreikius ir lūkesčius.

Bibliotekų knygų fondų ir knygų leidybos finansavimas

Šių metų pradžioje LLA kartu su Nacionaline M.Mažvydo biblioteka kreipėsi į LR Prezidentę dėl skurdinamų bibliotekų fondų ir tikėtinų pasekmių. Pagal 2002 m. rugsėjo 17 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1454 dėl “Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metų programos”, bibliotekų fondams komplektuoti turėjo būti skirta  2009 m. – 10 190 tūkst. Lt, 2010 m. – 10 870 tūkst. Lt, 2011 m. – 11 550 tūkst. Lt, 2012 m. – 12 230 tūkst. Lt, 2013 m. –  13 110 tūkst. Lt. Tačiau nuo 2008 m. bibliotekų knygų fondų finansavimas sumažėjo 67 proc.

Šiais metais finansavimas bibliotekų knygų fondams buvo padidintas šiek tiek daugiau negu 1 mln. litų lyginant su 2010 m. biudžetu (apie 3 000 tūkst. Lt).  Lygiai tokia suma buvo sumažintas dalinis knygų leidybos finansavimas lyginant su 2010 m. (ir 2009 m.). Kadangi šiandien dalinis kultūrai reikšmingų leidinių finansavimas yra būtina sąlyga, nes knygų leidyklos neturi lėšų investuoti į nekomercinius leidinius, lėšų perskirstymas tarp sektoriaus šakų neturės teigiamo efekto.

Knygų piratavimas internete

Beveik kiekviena išleista popierinė knyga per tris dienas yra nuskenuojama ir nelegaliai platinama internetiniuose tinklalapiuose. Leidėjai savo iniciatyva uždarė ne vieną piratinių knygų el. svetainę. Knygų leidėjai pasisako už knygų ir žinių prieinamumą visiems piliečiams, tačiau knygos turi būti prieinamos bibliotekose. Leidinių nelegalus skenavimas ir platinimas grubiai pažeidžia autorių ir gretutinių teisių įstatymą, todėl ši veikla turi būti baudžiama. Deja, Lietuvoje nėra institucijos, kuri imtųsi efektyvių priemonių apsaugoti kūrėjų ir autorių teisių turėtojų (leidėjų) teises. Atrodytų, šią misiją turėtų atlikti Lietuvos teisių gynimo asociacijos agentūra (toliau – LATGA A), bet jai knygų piratavimas internete nerūpi. Tuo tarpu knygų leidėjai kažkodėl/nepelnytai ar pan.?/ moka didelius autorinius mokesčius už išimtinės kūrėjų grupės (architektų ir skulptorių) viešai eksponuojamų kūrinių atvaizdavimą leidiniuose. Tai ypač brangiai atsieina pažintinę ir turistinę literatūrą  bei katalogus leidžiantiems leidėjams. Susidaro įspūdis, kad LATGA A pagrindiniai tikslai yra mokesčių rinkliava, o ne autorių teisių pažeidimų prevencija. Turėtų būti surastas veikiantis „mechanizmas“ apsaugoti autorių teisių turėtojus nuo kūrinių piratavimo.

Leidybos projektų įgyvendinimo terminai

Knygų leidėjai pakartotinai ragina peržiūrėti leidybos projektų finansavimo iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis teikimo ir vykdymo taisykles ir sudaryti sąlygas įgyvendinti projektus per 24 mėnesius kaip daugelyje ES šalių. Kadangi leidybos projektams finansuoti iš LR biudžeto skiriama tik dalinė parama, o kitas reikiamas lėšas investuoja leidėjas, dalinio finansavimo taisyklėse turėtų būti numatytas dviejų ataskaitų pateikimas: finansinė biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaita iki einamųjų metų gruodžio 10 d. ir projekto įgyvendinimo/ knygos išleidimo ataskaita bei privalomų knygos egzempliorių pristatymo bibliotekoms dokumentas per 24 mėnesių laikotarpį nuo sutarties pasirašymo datos.

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos koordinavimas

LLA yra tarptautinės Vilniaus knygų mugės (toliau – VKM) organizatorius kartu su Lietuvos parodų centru „Litexpo“ ir nuo 2010 m. - Tarptautiniu kultūros programų centru (toliau – TKPC) pagal trišalį susitarimą. VKM – jau dvyliktus metus organizuojamas itin sėkmingas ir svarbus kultūrinis renginys. Pagrindinio VKM kultūrinės programos  koordinatoriaus funkcijas iki 2010 m. vykdė VšĮ „Lietuviškos knygos“. Šios įstaigos likvidavimas – skaudus smūgis lietuvių literatūros sklaidai ir VKM organizavimui.

TKPC naujai interpretuoja VKM koordinatoriaus funkcijas ir atsakomybes ir tai kelia nerimą. Šių metų pagrindinė TKPC veikla mugėje buvo savo renginių organizavimas, o ne bendros kultūrinės  programos koordinavimas, kaip numatyta trišalėje sutartyje. TKPC renginiai buvo finansuojami iš VKM kultūrinės programos biudžeto, nors pagal trišalį susitarimą dalinį finansavimą renginiams skirsto sutartimi patvirtintas VKM kultūrinės programos komitetas (toliau – Komitetas). Ateityje, kaip Komitetui pareiškė atsakingi TKPC darbuotojai, ši įstaiga nežada skirti bendram kultūrinės programos rengimui laiko ir žmogiškųjų išteklių, t.y. nežada vykdyti sutartyje numatytų koordinatoriaus įsipareigojimų ir funkcijų. Todėl yra neaišku, kodėl TKPC turėtų gauti lėšas, skirtas VKM kultūrinei programai, o darbuotojai – atlyginimus už šio projekto vykdymą.

LR Kultūros ministerija, kaip TKPC steigėja, yra vienodai atsakinga už šios įstaigos vykdomą ar nevykdomą veiklą. Su 2011 m. Vilniaus knygų mugės renginių dalyviais  ir svečiais dar neatsiskaityta, tolesni mugės rengimo planai nesuderinti.  Tai griauna per 12 metų įgytą VKM prestižą.

Todėl reikėtų skubiai ieškoti sprendimo, kaip ateityje efektyviai koordinuoti VKM kultūrinę programą.

Lietuvos įvaizdžio formavimas per lietuvišką knygą tarptautiniuose renginiuose

LLA jau 16 metų pristato Lietuvą per lietuvišką knygą tarptautiniuose renginiuose ir knygų mugėse.

Literatūros ir leidybos sklaidos bei edukacinius projektus, tarptautinę LLA veiklą iki 2009 m. dalinai finansavo nacionalinės Kultūros ir Ūkio ministerijų programos (nuo 2009 m. panaikintos) bei Kultūros rėmimo fondas. Iš visų programų tarptautiniams LLA projektams buvo skirta: 2002 m. – 486 000 Lt, 2003 m. – 188 000 Lt, 2004 m. – 142 500 Lt, 2005 m. – 368 000 Lt, 2006 m. – 406 700 Lt, 2007 m. – 596 000 Lt, 2008 m.– 376 800 Lt, 2009 m. – 164 500 Lt, 2010 m. – 205 000 Lt, 2011 m. – 10 000 Lt (tik informacinių leidinių parengimui ir spaudai).

Šiais metais Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių neturėjo jungtinio stendo vienoje svarbiausių Europos knygų mugių Londone. Su Baltijos šalių knygų leidybos naujovėmis užsienio leidėjai galėjo susipažinti tik Latvijos ir Estijos stenduose.

Nuo 2010 m. literatūros sklaidą už valstybės biudžeto lėšas vykdo TKPC. Tačiau ši įstaigos veikla su knygų leidėjais nėra derinama. Knygos nupirkimą ir jos nuvežimą į pasirinktą knygų mugę sunku būtų vadinti literatūros sklaida. Todėl norėtųsi žinoti, ar TKPC pats formuoja leidybos ir literatūros sklaidos strategiją.

Prarasti galimybę kurti Lietuvos įvaizdį per šiuolaikinę knygą pagrindinėse tarptautinėse knygų mugėse  reikštų didelio įdirbio ir investicijų netektį. Leidėjai susirūpinę, kad Lietuva neturės jungtinio stendo ir knygų Mekoje tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.

Lietuvos dalyvavimas tarptautinių leidėjų bendruomenių veikloje

LLA nuo 1999 m. priklauso Europos leidėjų federacijai (FEP) ir Tarptautinei leidėjų asociacijai (IPA). LLA aktyviai bendradarbiauja su šiomis tarptautinėmis organizacijomis rengiant su leidybos sektoriumi susijusius teisės aktus tarptautiniu lygmeniu, derinant tarptautinius projektus ir akcijas.

FEP yra tarptautinė organizacija, kuri vienija 26 ES ir Europos ekonominės zonos šalių knygų leidėjų asociacijas. Į FEP gali būti priimta tik viena konkrečios šalies nacionalinė asociacija, Lietuvai atstovauja LLA. FEP kartu su Europos rašytojų organizacijų konfederacija (EWC) yra viena iš Europos literatūros premijų steigėjų, kurią 2009 m. gavo rašytoja L. S. Černiauskaitė. FEP labai aktyviai palaikė LLA kovoje už 9 proc. PVM tarifo išsaugojimą knygoms Lietuvoje: siuntė rezoliucijas ir argumentus su lyginamaisiais duomenimis LR Seimui ir Vyriausybei.

IPA yra akredituota nevyriausybinė organizacija, vienijanti nacionalines, regionines ir specialistų leidėjų asociacijas visame pasaulyje. Šiuo metu ji jungia per 60 narių iš 53 šalių. IPA kartu su UNESCO yra Knygų pasaulio sostinės, kuriai Vilniaus m. savivaldybė rengia paraišką, statuso steigėja ir vertintoja. Kartu su IPA 2010 m. LLA organizavo tarptautinę leidėjų konferenciją Seime „The Future of the Baltic Book and Copyright“, kuri sulaukė ne tik leidėjų, bet ir autorių teisių gynėjų bei politikų dėmesio.

Kadangi Kultūros rėmimo fondas 2011 m. neparėmė I pusmečio LLA paraiškos skirti lėšų  metiniam  minėtų tarptautinių organizacijų nario mokesčiui apmokėti, LLA neteko galimybės tinkamai atstovauti Lietuvai ir knygų leidybai Europos ir pasaulio leidėjų susivienijimuose.