Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – LLA) kartu su VšĮ “Versli Lietuva” rengė lietuvių literatūros, leidybos ir knygos meno pristatymą 2011 m. tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje. Daugiau nei 15-ką metų knygų leidėjai pristato Lietuvą per knygą didžiausioje Europos komercinėje knygų mugėje Vokietijoje. Šiais metais 50-ies kv.m. Lietuvos nacionaliniame stende dalyvavo 7 leidyklos: „Alma littera”, „Baltos lankos”, Rašytojų sąjungps leidykla, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, „Šviesa“, „Unseen pictures“ ir „Žara“. Taip pat LLA eksponavo bendrą 32 leidyklų naujausių leidinių kolekciją, 2010 metų Knygos meno konkurso laureates bei teikė interesantams leidyklų kontaktus bei informaciją apie leidinius. Tarptautinių kultūros programų centras surengė stende Kęstučio Kasparavičiaus interaktyvios pasakos „Braškių diena“ pristatymą, renginį vedė Vilniaus universiteto docentė dr. Vita Mozūraitė. Knygų leidėjų ir LLA dalyvavimą mugėje parėmė LR Kultūros ministerija.

Gerąją žinią Frankfurto knygų mugėje skleidė garbės viešnia Islandija

„Neišmeskite knygų lentynų iš savo namų svetainių“, - kreipėsi į Frankfurto knygų mugės atidarymo ceremonijos dalyvius Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas ir pakvietė į paviljoną, kuriame įsikuria šalys garbės viešnios, tiksliau į svečius pas Islandiją. Čia lankytojai pasijautė kaip namie. Kadangi dauguma islandų turi namuose bibliotekėles, ant didelių plakatų, kurie suskirstė paviljono erdvę į kambarius, projektoriai transliavo namuose skaitančius žmones. Prietema, svetainės baldai ir šviestuvai kūrė jaukią namų atmosferą. Šiame paviljone tiesiog norėjosi skaityti knygą. Kas gi gali būti svarbiau knygų pasaulyje?

Islandijoje gyvena 300 000 gyventojų, kuriems knygas leidžia net 30 leidyklų. Knygas islandai skaito ne traukiniuose, metro ar keliaudami, o namuose ant patogios sofos ar krėsle. Čia jie ir kuria, rašo. Islandų sagos ir literatūra visada buvo populiarios. Praėjusiame šimtmetyje kasmet 10 literatūros kūrinių buvo išverčiamos į vokiečių kalbą, pastarąjį dešimtmetį – jau po 20 kūrinių. O šiais metais islandai vokiečių leidėjams ir skaitytojams pasiūlė 177 išverstas į vokiečių kalbą islandų rašytojų knygas. Visos autorių teisės buvo parduotos tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje ir islandų literatūra tvirtai įžengė į pasaulio knygų rinką. Mugėje dalyvavo 40 islandų rašytojų, įskaitant pasaulyje pagarsėjusius detektyvinių romanų meistrus Arnaldurą Indridasoną ir Yrsa Sigurdardottir (Irsa Sigurdardoutir), taip pat buvo pristatyti X-XI amžių islandų sagų vertimai į vokiečių kalbą (daugiau skaitykite http://www.sagenhaftes-island.is/en/iceland-in-frankfurt/).

Tuo tarpu viešbučiai Islandijoje ruošiasi vokiečių turistų antplūdžiui, kurių gausėjimą Islandijos leidėjų asociacijos vadovai sieja su išverstų į vokiečių kalbą kūrinių gausa ir įvairove. Taip šaliai atsiperka investicijos į literatūros vertimų programas ir literatūros sklaidą.

Tarptautinės Frankfurto knygų mugės organizatoriai džiaugėsi, kad kalbant apie islandų literatūrą ir populiarumą, kalbama ir apie Europos „mažų kalbų“ šalių literatūros svarbą ir kultūrinį indėlį, kintančias knygų leidybos sąlygas žengiant į skaitmeninį pasaulį, autorių teisių rinką ir piratavimą. „Spausdinta knyga ir skaitmeninė knyga abi bus leidyklos ir leidybos meno centre“, - pareiškė Vokietijos knygų leidėjų ir platintojų asociacijos prezidentas Gottfriedas Honnefelderis. Tačiau pažymėjo, kad Vokietijos el. knygų rinkos augimas labai lėtas (šiuo metu tik 1 proc.) ir tai įtakoja el.knygų nekontroliuojamas piratavimas (60 proc. el.knygų atsisiųsdinama nemokamai), daugiau skaitykite http://www.lrytas.lt/-13184164221317653833-frankfurto-knyg%C5%B3-mug%C4%97je-diskutuojama-kad-spausdint%C5%B3-knyg%C5%B3-dar-ilgai-nepakeis-skaitmenin%C4%97s.htm).

Europos leidėjų federacijos (Federation of European Publishers, toliau – FEP) nariai susitiko su Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes

2011 m. spalio 13 d. FEP metinio susirinkimo Frankfurto knygų mugėje ypatinga viešnia buvo Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes. Savo kalboje N. Kroes pastebėjo, kad skaitmeninės technologijos siūlo leidėjams galimybes eksperimentuoti ir diegti naujus verslo modelius. Tačiau pabrėžė, kad negalėtų paaiškinti, kodėl Europos sąjungoje lengvatinis PVM tarifas taikomas tik popierinėms knygoms, bet ne skaitmeninėms bei pažadėjo leidėjams imtis veiksmų keičiant atitinkamų Direktyvų nuostatas. Pranešėjos nuomone, knyga yra skaitmeninio pasaulio dalis, tačiau svarbu, kad literatūros paveldo išsaugojimas ir skaitmeninimas užtikrintų intelektinio turto apsaugą ir nepažeistų autorinių ir gretutinių teisių rinką.

FEP yra nekomercinė skėtinio tipo asociacija vienijanti 26 nacionalines Europos knygų leidėjų asociacijas. Federacija buvo įsteigta 1967 m. ir daugiausiai orientuojasi į knygų leidėjų teisių gynimą ir atstovavimą juridiniame lygmenyje. Svarbi ir patariamoji FEP funkcija: narėms teikiama konsultacija autorinių teisių ir kitais aktualiais klausimais. Į FEP gali būti priimta tik viena konkrečios šalies nacionalinė asociacija, Lietuvą atstovauja LLA.

Tarptautinės leidėjų asociacija (International Publishers Association, toliau – IPA) Frankfurto knygų mugėje organizavo Generalinę narių asamblėją ir specialistų posėdžius

2011 m. spalio 13 d. IPA Generalinė asamblėja pasveikino keturių šalių leidėjų asociacijas įstojus į IPA narius: Armėnijos nacionalinę leidėjų asociaciją, Serbijos leidėjų ir knygų platintojų asociaciją, Slovėnijos leidėjų asociaciją ir Ukrainos leidėjų ir knygų platintojų asociaciją.  Šiandien IPA turi 50 narių, tarp kurių Lietuvą nuo 1998 m. atstovauja LLA.

IPA 1896 m. įsteigė svarbiausi to meto knygų leidėjai Paryžiuje.  Vienas pirmųjų IPA tikslų ir pasiekimų – pagarba autorių teisėms ir įgyvendintas naujas tarptautinės autorių teisių sutarties („Berno Konvencija dėl literatūrinių ir meno darbų apsaugos“) leidimas. Autorinių teisių apsauga ir gynimas išlieka viena svarbiausių Asociacijos veiklų dar ir šiandien. Todėl 29 –ajame IPA kongrese, kuris vyks 2012 m. birželio 12-14 d. Cape Town‘e Pietų Afrikoje, pagrindinė tema – „Naujojo amžiaus leidyba“. Knygų leidėjai, taip pat autorių ir gretutinių teisių agentūrų, bibliotekų asociacijų, rašytojų ir kūrėjų sąjungų atstovai intensyviai ruošiasi Kongreso renginiams, kuriuose diskutuos apie naujas visuomenės informavimo strategijas, leidybą valstybės kultūros ir verslo skatinimo politikos kontekste, leidybą „be sienų“ ir edukacinių leidinių migraciją, piratavimą, skaitmeninimą ir kt. Kongreso programą skaitykite www.ipa2012.co.za.

2011 m. spalio 12 d. IPA Raštingumo ir knygų leidybos komitetas pristatė nariams Tarptautinio švietimo leidėjų forumo veiklą, statuso „Miestas – pasaulio knygų sostinė“ sklaidą pasaulyje ir pasiekimus, Pasaulinės knygų dienos tarptautines akcijas. Komitetas parengė pasaulinę knygų leidimo statistiką, 2011 m. IPA veiklos metinę apžvalgą ir tyrimo dėl PVM spausdintinėms ir elektroninėms knygoms rezultatus (tyrimą skaitykite čia, pranešimą spaudai skaitykite čia).

IPA rengiamuose Anti-piratiniuose pusryčiuose  Frankfurto knygų mugėje dalyvavo per 100 leidėjų. IPA sekretorius Jens Bammel pabrėžė, kad kova su piratavimu gali būti efektyvi ir stabdyti masinį spausdintų bei el.knygų nelegalų skenavimą ir platinimą.  Kembridžo universiteto leidyklos Indijoje atstovas Sanjoy Roy pristatė anti-piratines veiklas Bangladeše, Kate Song -  Kinijoje, Kevin Fitzgerald pasidalino patirtimi kaip Autorių ir gretutinių teisių gynimo agentūros gali efektyviai veikti kovoje su piratavimu. Stulbinančius faktus apie nelegalių leidyklų veiklą Nigerijoje ir vyriausybės reidus pateikė Nigerijos leidėjų asociacijos atstovė Emma House. Prezentacijose išryškėjo pagrindiniai efektyvių anti-piratavimo kampanijų elementai: sprendimas kovoti, bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų ir leidėjų, švietimas.

Į kasmetinį Nacionalinių ir kolektyvinių knygų stendų organizatorių, IPA ir Frankfurto knygų mugės atstovų susitikimą susirinko 20 dalyvių, kurie dalijosi organizacinio darbo patirtimi, teikė pasiūlymus kaip pagerinti dalyvavimo sąlygas, kolektyvinių stendų išsidėstymą salėse ir kt.

Taip pat 2011 m. spalio 15 d. Frankfurto knygų mugėje IPA pirmą kartą organizavo neformalų buvusių ir būsimų projekto „Miestas – pasaulio knygų sostinė“  organizatorių susitikimą. Susitikimo tikslas – apsikeisti idėjomis ir pasidalinti patirtimi.  

Pasaulio knygų sostinė – tai statusas, kurį IPA ir UNESCO suteikia konkurso tvarka atrinktam pasaulio didmiesčiui ir galiojantis vienerius metus. Mieste ir šalyje organizuojami įvairūs su knygomis, raštingumu bei skaitymu susiję renginiai, stengiamasi pritraukti kuo daugiau rėmėjų. Programa stengiamasi sužadinti žmonių sąmoningumą raštingumo, skaitymo, bibliotekų, knygynų klausimais bei atkreipiamas dėmesys į bendrą gyvybingos knygų kultūros naudą. UNESCO suteikiamas statusas taip pat gali būti naudojamas turizmo skatinimui bei nacionalinio ir tarptautinio dėmesio sutelkimui į miesto bei tautos literatūrinį paveldą.

Pasaulio knygų sostinės statusą jau yra turėję 10 miestų: Madridas (2001), Aleksandrija (2002), Naujasis Delis (2003), Antverpenas (2004), Monrealis (2005), Turinas (2006), Bogota (2007), Amsterdamas (2008), Beirutas (2009), Liublijana (2010). Šiuo metu statusas priklauso Buenos Airėms, 2012 m. jis atiteks Jerevanui, o 2013 m. – Bankokui.

Vilniaus m. savivaldybė rengiasi teikti paraišką „Vilnius – pasaulio knygų sostinė 2014 m.“.