Renginio "The Future of the Baltic Book and Copyright" pranešimas spaudai

2010-05-08

Kasmet gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bei 40 rusų carinės valdžios lietuviško žodžio draudimo metų. XIX ir XX amžių sandūroje lietuvių kalba išgyveno represiją, kurios tikslas buvo pakirsti tautą ir jos brandumo šaknis per kalbos, knygos ir laisvo spausdinto žodio draudimą. Bet per 40 represijos metų lietuviškoji spauda augo, o išleidžiamų knygų pavadinimų skaičius didėjo. Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Mažojoje Lietuvoje, Prūsijoje, Lenkijoje ir Jungtinėse Valstijose, o kelią į skaitytoją rado per miškus ir pelkes knygnešių keliais.

Šiandien lietuviško žodžio ir lietuviškos knygos niekas nedraudžia. Bet per 2009 m. knygų leidėjai išleido 608 mažiau naujų pavadinimų knygų lyginant su 2008 m. Knygų tiražų vidurkis sumažėjo nuo 1 600 egz. iki 1 300 egz., o lietuvių autorių knygų tiražai – net iki 900 egz.

Matant tokią knygų leidybos padėtį gali kilti klausimas – o gal nuo knygų nusisuka pasaulio ekonominės krizės nuskurdinti skaitytojai, kurie pasirenka lengviau pasiekiamą ir pigesnę periodinę spaudą ir TV? Vis dėlto faktai rodo, kad yra būtent atvirkščiai – Lietuvos žmonės nori skaityti ir, jeigu tik turi galimybių, ieško naujų knygų. Tai dar kartą patvirtino sėkminga Vilniaus knygų mugė, kurioje apsilankė rekordinis 59 200 lankytojų skaičius!O šį savaitgalį ES šalių šventėje vykusioje Pavasario knygų mugėje, vilniečiai ir svečiai godžiai pirko knygas pigiau vasaros skaitymams.Šiandien skaitytojas – didžiausias knygų leidėjų sąjungininkas. Deja, to negalima pasakyti apie pasirinktą valstybės taupymo politiką.

Priminsime kelis svarbiausius jos bruožus. Tai pridėtinės vertės mokesčio tarifo knygoms padidinimas 4 punktais nuo 5 iki 9%, taip pat autorių pajamų apmokestinimo privalomuoju pensijų socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu nuo 0% iki 25%. Knygų leidybos padėtį neigiamai paveikė ir mažėjanti valstybės parama lietuvių kalba kuriamos grožinės literatūros bei kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių publikavimui; dramatiškai sumažėjusios lėšos šalies bibliotekų fondų formavimui (paskirta tik 0,66 Lt 1 gyventojui, kai vidutinė knygos kaina Lietuvoje – 15 Lt. Tarptautinė bibliotekų asociacijų organizacija (IFLA) rekomenduoja per metus įsigyti 200–250 vienetų naujų knygų 1 000 gyventojų); labai ženkliai sumažėjusios vadovėlių įsigijimui skirtos lėšos mokinio krepšelyje (2009 m. sumažinta apie 40%, o 2010 m. vadovėliams skirta suma irgi gali mažėti apie 40 %). Visų šių pasikeitimų rezultatas: sumažėjęs išleistų knygų pavadinimų kiekis, nukritę tiražai ir išaugusios knygų kainos.

Leidėjų asociacijos apklausos duomenimis, lyginant 2008 ir 2009 metus, didžiųjų leidyklų ir mažųjų leidyklų apyvartos sumažėjo atitinkamai 11% ir 45%. Labai sumažėjo autorinių darbų užsakymų, atitinkamai didžiųjų ir mažųjų leidyklų su autoriais 15% ir 32%; su vertėjais 43% ir 57%; su dizaineriais 40% ir 48%; kitais kūrėjais (fotografais, meniniais redaktoriais, dailininkais ir kt.) vidutiniškai apie 41%. 2010 m. planuojama išleisti didžiosiose leidyklose 10%, mažosiose 75% mažiau leidinių. Akivaizdu, kad krizinė situacija ypač pakerta mažųjų leidyklų galimybes.

Reikia turėti galvoje, kad knygų leidyba apima ištisą ciklą, kuriame dalyvauja pagal autorines sutartis dirbantys knygų autoriai, vertėjai, dailininkai; knygos parengimą spaudai ruošianti leidykla; knygos tiražą gaminanti spaustuvė; knygos platinimu užsiimantys knygynai. Sutrikus vienai ciklo grandžiai, kenčia visos kitos susijusios įmonės. Sumažinus knygų rėmimą, knygų pirkimą bibliotekoms ir mokykloms, užsakymų negauna autoriai ir dailininkai, atleidžiami iš darbo leidyklose knygų leidybos specialistai (šiuo metu atleistas kas ketvirtas specialistas); negauna užsakymų spaustuvės (kai kurios iš jų jau bankrutavo); natūraliai krinta ir knygynų pardavimai (dėl to prasidėjo knygų platintojų bankrotai). Taigi akivaizdu, kad pastarieji metai Lietuvos knygų leidėjams yra iki šiol nepatirto nuosmukio laikas. O visame knygų leidybos cikle vėluoja atsiskaitymai, knygų autoriams, vertėjams, dailininkams laiku neišmokami honorarai.

Akivaizdu, kad atėjo laikas kalbėti apie lietuviškos knygos ir knygos, leidžiamos lietuvių kalba, išlikimą. Todėl Lietuvos leidėjų asociacija kartu su partneriais kviečia knygų leidybos sektoriaus ir valstybės institucijų specialistus, bibliotekininkus ir autorius gegužės 12 d. į diskusiją prie apskrito stalo ir gegužės 13 d. į konferenciją Seime „The Future of the Baltic Book and Copyright“.

Gegužės 12 d. diskusijoje prie apskrito stalo (programa) knygų leidėjai kartu su autorių teisių specialistais kalbės apie skaitmeninio amžiaus iššūkius knygų leidybai mažakalbėse šalyse. Žiniomis ir tarptautine praktine patirtimi apie skaitmeninimo proceso valdymą, elektronines knygas ir vartotojų lūkesčius, „Google“ bibliotekų programą ir siūlomą susitarimą su leidėjais, internetinį piratavimą ir piratų „atvertimą“ dalinsis Lietuvoje žinoma autorių teisių specialistė Lynette Owen, Tarptautinės leidėjų asociacijos generalinis sekretorius Jens Bammel, Airijos autorių teisių agentūros vadovė ir Tarptautinės reprografijos teisių organizacijų federacijos (IFRRO) Europos vystymosi grupės pirmininkė Samantha Holman, Europos leidėjų asociacijos (FEP) direktorė Anne Bergman-Tahon, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) Kultūrinių industrijų departamento specialistė Donna Hill, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA) gen. direktoriaus pavaduotojas Marius Kuzminas, Islandijos leidėjų asociacijos prezidentas Kristjan B. Jonasson, taip pat knygų leidėjai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Islandijos. Diskusija vyks svečių namų „Domus Maria“ didžiojoje salėje Aušros vartų g. 12 nuo 10:00 iki 17:00.

Gegužės 13 d. tarptautinė bendruomenė pratęs diskusiją konferencijoje „Knygos, skaitymas ir visuomenė“ (programa) Lietuvos Respublikos Seimo III-ųjų rūmų Konferencijų salėje nuo 9:00 iki 17:00. Dalyvius ir svečius pasveikins LR Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė, Lietuvos autorių ir gretutinių teisių agentūros prezidentas Valentinas Sventickas. Konferencijoje užsienio ir lietuvių specialistai analizuos autorių teisių kultūrinę, socialinę ir ekonominę svarbą, kūrybą autorių teisių kontekste, knygų leidybos sąlygas ir perspektyvas mažakalbėse šalyse, mokesčių įtaką visuomenės kultūriniams įpročiams. Europos leidėjų federacijos (FEP) atstovai kreipsis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su rezoliucija dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo knygoms Lietuvoje didinimo iki standartinio 21 proc. tarifo nuo 2012 m. Tai bus didžiausias PVM tarifas knygoms visoje Europos Sąjungoje!
 
Renginį pristatysianti konferencija vyks Seime gegužės 11 d. 11:30.
 
 
Renginių organizatoriai: LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvos leidėjų asociacija, Tarptautinė leidėjų asociacija, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra.
Renginį remia Kultūros rėmimo fondas.
 
Kontaktinis asmuo: Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė, info@lla.lt, 8 67076093          
 

Lietuvos leidėjų asociacija

Vokiečių g. 18A, LT 01130, Vilnius
Tel.: +370 6 707 6093
El. paštas: info@lla.lt
www.lla.lt

LLA Nariai