Renginio “The Future of the Baltic Book and Copyright” reziume
2010-05-17
Gegužės 12-13 d. Vilniuje knygų leidėjai ir bibliotekininkai, autorių teisių specialistai ir teisininkai, įvairių institucijų institucijų atstovai diskutavo apie knygos ir intelektinio turto likimą skaitmeniniame amžiuje. Tarptautis renginys „The Future of the Baltic Book and Copyright“ vyko kaip diskusija prie apskrito stalo, kuri buvo pratęsta konferencijoje Seime „Knyga, skaitymas ir visuomenė“.
Diskusijoje prie apskrito stalo knygų leidėjai kartu su autorių teisių specialistais kalbėjosi apie skaitmeninio amžiaus iššūkius knygų leidybai mažakalbėse šalyse. Žiniomis ir tarptautine praktine patirtimi apie skaitmeninimo proceso valdymą, elektronines knygas ir vartotojų lūkesčius, „Google“ bibliotekų programą ir siūlomą susitarimą su leidėjais, internetinį piratavimą ir piratų „atvertimą“ dalinosi Lietuvoje žinoma autorių teisių specialistė Lynette Owen, Tarptautinės leidėjų asociacijos generalinis sekretorius Jens Bammel, Airijos autorių teisių agentūros vadovė ir Tarptautinės reprografijos teisių organizacijų federacijos (IFRRO) Europos vystymosi grupės pirmininkė Samantha Holman, Europos leidėjų asociacijos (FEP) direktorė Anne Bergman-Tahon, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) Kultūrinių industrijų departamento specialistė Donna Hill, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva E-verslo, IT ir telekomunikacijų bei intelektinės nuosavybės apsaugos komisijos pirmininkas Andrius Iškauskas, taip pat knygų leidėjai iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Leidėjų delegacijos iš Islandijos kelionę į Vilnių sutrukdė pakartotinai išsiveržęs ugnikalnis. Diskusija vyko ne formalioje aplinkoje. Be 25 lektorių iš įvairių šalių, aktyviai diskusijoje dalyvavo ir klausytojai, kurių susirinko net 124. Knygų piratavimo ir skaitmeninimo tema sukėlė daugiausia šurmulio. Knygų leidėjai pasisako už kūrinių išsaugojimą skaitmeninat leidinius, bet nerimauja, kad skaimeninimo procesas netaptų plataus masto autorių intelektinio turto vagyste. Lietuvos valstybė gavo 50 mln. Lt ES fondų dotaciją skaitmeninimui (TV, radijo laidų, knygų fondų ir kt.), todėl šio proceso išvengti nepavyks, o ir nesinorėtų. Bet kokias autorių intelektinio turto apsaugos priemones galima būtų diegti, kad sustabdyti plintantį piratavimą? Akivaizdu, kad šias temas Lietuvos leidėjai, autoriai, bibliotekininkai bei valstybės institucijų specialistai svarstys dar ne kartą.
Tarptautinė bendruomenė pratęsė diskusiją konferencijoje „Knygos, skaitymas ir visuomenė“ Lietuvos Respublikos Seimo III-ųjų rūmų Konferencijų salėje. Dalyvius ir svečius pasveikino LR Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, LR Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė ir Lietuvos autorių ir gretutinių teisių agentūros prezidentas Valentinas Sventickas. Konferencijoje užsienio ir lietuvių specialistai analizavo autorių teisių kultūrinę, socialinę ir ekonominę svarbą, kūrybą autorių teisių kontekste, knygų leidybos sąlygas ir perspektyvas mažakalbėse šalyse, mokesčių įtaką visuomenės kultūriniams įpročiams. Europos leidėjų federacijos (FEP) atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su rezoliucija dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo knygoms Lietuvoje didinimo iki standartinio 21 proc. tarifo nuo 2012 m. Tai bus didžiausias PVM tarifas knygoms visoje Europos Sąjungoje!
Pastarieji metai Lietuvos knygų leidėjams yra iki šiol nepatirto nuosmukio laikas. Per 2009 m. išleista 608 mažiau naujų pavadinimų knygų lyginant su 2008 m. Knygų tiražų vidurkis sumažėjo nuo 1 600 egz. iki 1 300 egz., o lietuvių autorių knygų tiražai – net iki 900 egz. Knygų leidybos ištisas ciklas, kuriame dalyvauja pagal autorines sutartis dirbantys knygų autoriai, vertėjai, dailininkai; knygos parengimą spaudai ruošianti leidykla; knygos tiražą gaminanti spaustuvė; knygos platinimu užsiimantys knygynai sutriko dėl ekonominės krizės ir valstybės taupymo politikos bei įvestų naujų mokesčių. Sutrikus vienai ciklo grandžiai, nukentėjo visos kitos susijusios įmonės. Sumažinus knygų rėmimą, knygų pirkimą bibliotekoms ir mokykloms, užsakymų negauna autoriai ir dailininkai, atleidžiami iš darbo leidyklose knygų leidybos specialistai (šiuo metu atleistas kas ketvirtas specialistas); negauna užsakymų spaustuvės (kai kurios iš jų jau bankrutavo); natūraliai krinta ir knygynų pardavimai (dėl to prasidėjo knygų platintojų bankrotai). Visame knygų leidybos cikle vėluoja atsiskaitymai, knygų autoriams, vertėjams, dailininkams laiku neišmokami honorarai.
Konferencijoje Lietuvos leidėjai džiaugėsi, kad šiandien lietuvių skaitytojas – didžiausias knygų leidėjų sąjungininkas. Tai dar kartą patvirtino sėkminga Vilniaus knygų mugė, kurioje apsilankė rekordinis 59 200 lankytojų skaičius!O ES šalių šventėje vykusioje Pavasario knygų mugėje, vilniečiai ir svečiai godžiai pirko knygas pigiau vasaros skaitymams.
Bet verslo sąlygos ir bendra šalies ekonominė būklė stabdo kultūringą ir vertingą knygų leidybą, to pasekmės šiandien nėra deramai įvertintos. Todėl kaimynų latvių ir estų leidėjų patirtis ir pranešimai buvo ypač įdomūs lietuvių leidėjams.
Konferencijoje Seime dalyvavo 112 įvairių sričių specialistų ir knygų leidybos studentų. Trys pasaulio organizacijos (IPA, WIPO ir FEP) išreiškė didelį susirūpinimą ir palaikymą šiam svarbiam mūsų šalies sektoriui. Nors Seimo nariai konferencijos metu rūpinosi ministrų interpeliacijomis ir politinio „svorio“ pasiskirstymu, jie žinojo, kad Seime susirinko knygų leidėjų bendruomenė kartu su tarptautiniais partneriais diskutuoti temomis, kurias greitai reikės svarstyti per plenarinius posėdžius. Knygų leidėjų bendruomenė aiškiai išdėstė galimų sprendimų pasekmes, o tarptautinės organizacijos kreipėsi su rezoliucijomis.
Lietuvos leidėjų asociacija tikisi, kad prasidėjusi diskusija su autoriais, bibliotekininkais, teisininkais ir valdžios atstovais dėl lietuviškos knygos ir knygos, išleistos lietuvių kalba, išlikimo tęsis ir bus rezultatyvi.
Lektorių pranešimus skaitykite čia.
Nariams
Lietuvos leidėjų asociacija
- Tel.: (370 5) 261 77 40
- Faks.: (370 5) 261 77 40
- El. paštas: info@lla.lt
- A. Jakšto 9-231, LT 01105, Vilnius
- www.lla.lt
