Viešas pareiškimas dėl skurdinamų Lietuvos bibliotekų fondų

 Gerbiama Prezidente,

Tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse dedamos didelės pastangos rūpintis knygos prieinamumu visuomenei per bibliotekų fondus ir sumažintus mokesčius.

Krizės metu šalyje buvo dramatiškai sumažintos lėšos šalies bibliotekų fondų formavimui. 2008 m. buvo skirta beveik 8,6 mln. Lt periodikos ir knygų įsigijimui, o 2009 m. lėšos sumažintos daugiau nei 3 kartus – iki 2,4 mln. Lt. Tikėtasi, kad viešųjų bibliotekų fondams komplektuoti 1 Lietuvos gyventojui teks 2,65 Lt. Tačiau 2009 m. vienam Lietuvos gyventojui buvo skirta mažiau negu 1 Lt naujoms knygoms įsigyti bibliotekose, o 2010 m. dar mažiau – tik 0,66 Lt. Tuo tarpu vidutinė knygos kaina Lietuvoje išaugo iki 25 Lt. Vadovaudamasi taupymo politika, Vyriausybė padidino pridėtinės vertės mokesčio tarifą knygoms 4 punktais nuo 5 iki 9%. Mokesčių didinimas ir autorių pajamų apmokestinimas privalomuoju pensijų socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu nuo 0% iki 25% ženkliai padidino knygų kainą ne tik visuomenei, bet ir pačiai valstybei, - bibliotekoms įsigyjant knygas ir mokykloms perkant vadovėlius.

0,66 Lt vienam gyventojui - vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Skandinavijos šalyse biblioteka per metus įsigyja knygų už 30–40 Lt vienam gyventojui. Tarptautinė bibliotekų asociacijų organizacija (IFLA) rekomenduoja per metus įsigyti 200–250 vienetų naujų knygų 1 000 gyventojų (mažose gyvenvietėse net 300 knygų). Dauguma Lietuvos bibliotekų renovuojamos ir modernizuojamos už Europos Sąjungos fondų lėšas. Bet greitai jose nebus ką veikti, tik naudotis nemokamo interneto paslaugomis (ir galbūt internetinėje erdvėje skaityti nelegaliai nuskenuotas piratines knygas). Bibliotekose naujų knygų nėra, o senos susidėvėjusios. Tuo tarpu mokiniai, studentai, pedagogai ir tiesiog skaitytojai neturi lėšų įsigyti reikalingų ir norimų knygų. Lietuvoje klesti knygų piratavimas el. erdvėje, todėl knygų leidėjai ir autoriai patiria didžiulius nuostolius. Ženkliai mažėja ir naujai išleidžiamų knygų. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos duomenimis, išleistų knygų pavadinimų, lyginant 2008 m. ir 2009 m., sumažėjo nuo 4 580 iki 3 972, t. y. 2009 m. buvo išleista  608 mažiau naujų pavadinimų knygų. Tiražų vidurkis sumažėjo nuo 1 600 egz. iki 1 300 egz., o lietuvių autorių knygų tiražai – net iki 900 egz.

Šalies vadovai privalo susirūpinti bibliotekų veikla ir ateitimi. Akivaizdu, kad treji krizės metai – tuščios lentynos bibliotekose. Net periodika kaimo bibliotekose tapo prabanga. Nuo 2011 m. sausio 1 d. Vyriausybė žada didinti pridėtinės vertės mokestį knygoms nuo 9 iki 21%. Tai dar pablogintų bibliotekų, mokyklų ir universitetų, taip pat skaitančiųjų knygas galimybes įsigyti knygų.

Todėl Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ragina šalies vadovus ieškoti galimybių grąžinti knygas į bibliotekų lentynas.

 Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė                                                                                                  Lolita Varanavičienė