Knygų mugė – ne vien džiaugsmo trimitai

2017-02-20

Kitą savaitgalį, vasario 23–26 d., „Litexpo“ parodų centre rengiama 18-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Antrą dešimtmetį baigiantis skaičiuoti renginys iš esmės nesikeičia – tai keturios intensyvaus vyksmo dienos, gausi kultūrinė programa ir daugybė lankytojų. Tačiau už šventinio fasado, antrajame plane, nuotaikos liūdnesnės: leidėjai abejoja, ar lietuvių literatūros leidyba turi ateitį.

Net aršūs VKM kritikai jau kelinti metai pripažįsta, kad mugė, anksčiau vis pavadinama knygų turgumi, atlieka aiškias kultūrinio forumo funkcijas ir tapo vienu iš didžiausių, solidžiausių kultūrinių šalies vyksmų bei didžiausia regiono knygų muge. Skaičiuojama, kad šiemet VKM dalyvaus per 300 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių, vyks daugiau nei 400 kultūrinių renginių.

Lietuviški ženklai

Šių metų mugės tema – „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Pasak jos rengėjų, tie ženklai – tai Lietuvos žmonės, „išsibarstę po visą pasaulį ir savo kūryba, mokslu, atradimais, idėjomis turtinantys kitų šalių kultūrą, meną ar mokslą, kartu paliekantys ryškius pėdsakus įvairialypiame Lietuvos kultūros paveiksle“. Šiemet mugėje svečiuosis 19 tokių „lietuviškų ženklų“ – lietuvių kilmės rašytojų, menininkų bei mokslininkų, gyvenančių ir dirbančių užsienio šalyse ir savo veikla garsinančių Lietuvą pasaulyje. Tarp jų – poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė iš JAV, rašytoja Akvilina Cicėnaitė iš Australijos, grafikas Stasys Eidrigevičius iš Lenkijos, rašytojai iš Vokietijos Lina Ever ir Jolita Herlyn, Rūta Mataitytė (Norvegija), Algis Mickūnas (JAV), Kęstutis Nakas (JAV), šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valdas Papievis (Prancūzija), Tomas Venclova (JAV) bei Dalia Staponkutė (Kipras), mokslininkė Violeta Kelertienė (JAV) ir kiti.

Kiti lietuviškieji ženklai kiek labiau nutolę nuo Lietuvos. „Kai šiemet Nobelio literatūros premija buvo paskirta Bobui Dylanui, ar 2013 m. – chemikui Michaeliui Levittui ir ekonomistui Robertui Shilleriui, džiaugėmės, kad jie kilę iš Lietuvos ar bent jų seneliai išvykę iš Lietuvos. Liūdėjome, kai mirė žinomas Kanados dainininkas, poetas Leonardas Cohenas, – jo močiutė kilusi iš Kauno. Tokie ženklai mums svarbūs ir savo ruožtu kyla klausimas, kaip mes juos suvokiame, ką jie mums reiškia. Apie tai ir svarstysime Vilniaus knygų mugėje“, – sakė Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas.

Leidėjai neatsigauna

Kiekvienam, kasmet laukiančiam mugės, kultūrinėje jos programoje pasižyminčiam „būtinus aplankyti“ susitikimus, diskusijas, pristatymus, koncertus, parodas etc, VKM regisi kaip turininga keturių dienų šventė, kurios pagrindiniai veikėjai yra knygos, jų rašytojai ir leidėjai. Pastariesiems, pasak Aidos Dobkevičiūtės, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomosios direktorės ir mugės organizacinio komiteto narės, gyvenimas neatrodo toks šventiškas.

„Kokios buvo nuotaikos ką tik vykusiame Lietuvos leidėjų sąskrydyje? – retoriškai klausė p. Dobkevičiūtė pristatant šių metų mugę. – Pasakysiu tiesiai šviesiai: slogios. Leidėjai svarstė, ar gali būti, kad pasikartos 2008–2009 m. krizė, nes per 8 metus daugeliui kitų verslo šakų pavyko atsigauti, įveikti krizę ir augti, tačiau knygų leidybos verslo rodikliai yra vargani.“

Pasak p. Dobkevičiūtės, kasmet išleidžiamų naujų pavadinimų knygų skaičius iki šiol nepasiekė 2008 m. rezultatų, kai buvo išleista per 4.500 naujų pavadinimų knygų. 2016-aisiais kritimas stabilizavosi, Lietuvoje buvo išleista apie 3.400 pavadinimų knygų.

Bendras knygų tiražas taip pat liko perpus sumenkęs: 2008 m. jis buvo perkopęs 7 mln. egzempliorių, 2016 m. – vos daugiau nei 4 mln.

„Tokia liūdną statistiką lėmė 2008 m. krizė ir vadinamoji naktinė mokestinė reforma – išaugęs PVM tarifas, autorių honorarų apmokestinimas. Be abejo, visa tai pabrangino knygas ir dar labiau sumažino žmonių perkamąją galią bei norą išlaidauti perkant ne pirmojo būtinumo prekes, o knygos ir yra tokios. Paskiau ir euras savo padarė“, – kalba LLA vykdomoji direktorė.

Tikrų leidyklų – mažiau

Perpus sumažėjęs išleidžiamų knygų skaičius, menki lietuvių autorių kūrinių tiražai ir jų honorarai skaudžiai kerta ne tik daugumos leidyklų pajamoms, bet ir investicijoms į naujus kūrinius. Anot p. Dobkevičiūtės, šiuo metu Lietuvoje liko 61 leidykla, per metus išleidžianti daugiau nei 10 pavadinimų knygų.

„Tai leidyklos, kurios ieško turinio, investuoja ir rizikuoja jį išleisdamos, parduoda knygas ir iš gautų pajamų leidžia naujas. Kalbu apie privačias leidyklas“, – sako p. Dobkevičiūtė. Jos teigimu, yra daugybė įmonių, kurios deklaruoja leidybos veiklą savo įstatuose ir išleidžia kad ir paprasčiausią brošiūrą per metus, nusipirkę vieną ISBN numerį, tačiau tikrovė yra kiek kitokia ir ši statistika tikrosios padėties neatspindi.

Lietuviškasis paradoksas

Aktyviam knygų skaitytojui, kuriam teko VKM mugėje valandėlę kitą pastovėti eilėje prie mėgstamo rašytojo autografo, ko gero, sunku būtų patikėti, kad lietuvių autoriai Lietuvoje nėra tokie populiarūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tiksliau, jie labai populiarūs, bet... ne visai. LLA duomenys rodo, kad lietuvių literatūra sudaro net du trečdalius kasmet leidžiamų visų knygų pavadinimų ir apie pusę bendrojo metinio tiražo, ir tai džiugina, tačiau vidutinis verstinės literatūros tiražas beveik dvigubai pranoksta lietuvių autorių kūrinių tiražus. Kalbant paprasčiau, 2015 m. verstinių knygų vidutinis tiražas buvo beveik 2.000 egzempliorių, lietuvių autorių – tūkstantis.

Šioje vietoje aišku: kiekvienas leidėjas pasakys, kad tiražas yra pirmoji sąlyga, kuri daro įtaką knygos savikainai ir, be abejo, jos kainai knygynuose.

„Taigi, lietuvių autoriai, nors turėdami tvirtą poziciją leidybos rinkoje, tikra to žodžio prasme pasiekiami ranka Vilniaus knygų mugėje ir išties labai populiarūs, skaitomumu nusileidžia verstinei literatūrai. Ką tai reiškia? Kad nuo sausio 1-osios auganti mokestinė našta autoriams ir atlikėjams gresia gana liūdna ateitimi ir pačiai lietuvių literatūrai“, – svarsto p. Dobkevičiūtė.

Paklausta, ar tai reiškia, kad lietuvių autorių knygų bus išleidžiama vis mažiau, LLA vadovė sako, jog leisti lietuvių autorių literatūrą gali tapti prabanga. Ypač – vertingo turinio knygas, albumus, spalvingas ir išradingas knygeles vaikams, kurios yra ne tik rašytojų, bet ir iliustruotojų, fotografų, dizainerių kūryba.

Skandinavai, mes ir programos

Įspūdingų skaičių pažėrė ir Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė, mugės organizacinio komiteto narė. Anot jos, leidėjai knygas leidžia ne vien individualiems skaitytojams, bet ir bibliotekoms, tačiau realybė yra tokia, jog Lietuvos periferijos bibliotekose naujos knygos žmonės laukia eilėje 6–7 savaites.

Priežastis paprasta: nors yra nustatytos Bibliotekų plėtros strateginės kryptys 2016?2022 m., 2016 m. pavasarį patvirtinta Bibliotekų plėtros programa ir t. t., tačiau, kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, popieriuje yra viskas nepalyginti gražiau nei realybėje.

Dar šiek tiek skaičių iš p. Varanavičienės arsenalo: Lietuvoje bibliotekoms, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, vienam žmogui skiriamas 1 Eur knygoms įsigyti. Skandinavijoje – 45 Eur. Namų ūkis Lietuvoje per metus knygoms išleidžia 80 Eur, Nyderlanduose – 400 Eur.

Tačiau žmonės, leidėjai taip pat, yra sumanūs ir ieško įvairiausių išeičių. Antai LLA prisidėjo prie tarptautinės programos „Kūrybiška Europa“ remiamų projektų, vienas iš jų yra skirtas mugių bendradarbiavimui ir viešinimui. Kitas – populiarinti nepopuliarių kalbų, tokių kaip lietuvių, literatūros sklaidą ir kurti įrankius užsienio leidėjams.

Pasak p. Dobkevičienės, pirmieji žingsniai pavyko – šių metų mugėje svečiuosis 27 leidėjai iš Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Valensijos ir kt. šalių, Kultūros instituto kvietimu atvyksta gausi Jungtinės Karalystės leidėjų grupė.

„Tiek svečių specialistų niekada neturėjome, tikimės, jog Lietuvos ir užsienio leidėjai susiras vieni kitus ir užmegs kontaktų“, – sako LLA vadovė.

Vilniaus knygų mugė 2017

303 dalyvių, 270 – iš Lietuvos ir 33 – iš 8 užsienio šalių

29 užsienio svečiai iš 15 šalių

40 naujų dalyvių

400 renginių

14 renginių erdvių

12 meno parodų

9 Diskusijų klubo diskusijos

Bendras mugės plotas – 12.000 m2

2016 m. mugėje apsilankė 67.820 žmonių

Mugės metu kursuos 3 specialūs autobusai

Bilietai: nuo 3 iki 8 Eur (keturių dienų bilietas)

Šaltinis: „Litexpo“

Daugiau skaitykite paspaudę šią nuorodą

Lietuvos leidėjų asociacija

Vokiečių g. 18A, LT 01130, Vilnius
Tel.: +370 6 707 6093
El. paštas: info@lla.lt
www.lla.lt

LLA Nariai