Knygų mugės atspindžiai

Negi išties knygos – oazė vartotojiškos visuomenės, vis labiau susinančios savo dvasią, dykumoje? Negi knygų mugė – rojaus sala verslo vandenyne, kuriai nebaisi audra „Krizė“, gerokai nusiaubusi statyboms, interjerui ar informacinėms technologijoms skirtas parodas?
Krizės šešėlis neaplenkė ir knygų mugės – nelikus tiesioginio ryšio tarp Vilniaus ir Vakarų pas Lietuvos knygius neatvyks Fredericas Beigbederis, o „sijonuotasis Marquez“ – Isabell Alende – atvyks tik rudenį, tačiau be žvaigždžių mugė neliks. Atvyks egzotiškosios biografijos Andrei Makine’as, pastaruoju metu lietuviams dar artimesne tapusios Islandijos kūrėjas Sjonas, argentinietis Alfredo Abarca, ukrainiečių rašytojas Andrejus Kurkovas. Galų gale – o gal net svarbiausia – lietuvių rašytojų pasisekimas užsienyje rodo, kad pasaulinio lygio garsenybių turime ir patys. Perfrazuojant literatūros kritiką Valentiną Sventicką, pasaulinėse varžybose, be knygų, dar gerai atrodo mūsų krepšinis, teatras, alus ir Prezidento apkaltos procesas.
Svarbu ir tai, kad tikrieji knygiai į „Litexpo“ bėgs net jei mugės renginių sąrašas būtų itin skurdus. Juk per dešimt mugės gyvavimo metų ji virto savotiškais literatūros mėgėjų atlaidais, be kurių jiems vasaris – it tikintiesiems liepa be apsilankymo Žemaičių Kalvarijoje. Minios entuziastų, vietos prie Parodų rūmų Vilniuje stoka mugės dienomis ir 100 tūkstančių link sparčiai gausėjantis lankytojų srautas sukuria įspūdį, jog knyga kiekvienuose namuose Lietuvoje užima išskirtinę vietą.
Šį įspūdį pakursto ir verslo statistika: štai „Alma littera“ 2007-aisiais nupirktų knygų „planą“ pernai lietuviai įvykdė jau per devynis mėnesius. Leidyklos bestselerius verčia žaibo greičiu, premjeros vyksta beveik sinchroniškai su originalo pasirodymu. Įvairūs knygų klubai džiaugiasi pramušę lietuvių nepasitikėjimą naujovėmis, o išpardavimų dienomis knygynų lentynos ištuštėja greičiau nei maisto mažmenininkų nukainotas aliejus ar sūris.
Tampame knygių tauta? Ne. Apklausos byloja, jog knygų neskaito kas antras šalies gyventojas. O ir tie, kurie skaito, tai daro ne itin dažnai – ne ką dažniau nei balsuoja per Seimo ar savivaldos rinkimus. Gilesnis žvilgsnis į leidžiamas knygas atskleidžia, jog kasmet didėjantis išleidžiamų knygų skaičius slepia dažnos turinio tuštumą. Tai įrodo ir pačioje mugėje kasmet dalijami raguoti diplomai blogiausiems vertėjams, ir nuoširdžių skaitytojų pastebėjimai apie išsigimstančius kūrinius – net ir pasakas, dažnai tampančias genetiškai modifikuotomis nebeatpažįstamomis istorijomis.
Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė baiminasi, kad tikrąjį krizės veidą knygų mugės rengėjai išvys kitąmet, kai bus eksponuojami ir parduodami jau naujomis sąlygomis išleisti leidiniai. Nuogąstaujama, jog pasikeitusi mokesčių sistema suduos tokį skaudų smūgį leidėjams, kad kitąmet jie gali nebeturėti jėgų ir galimybių dalyvauti knygų atlaiduose.

Nerimą kelia ne tik PVM lengvatos naikinimas, bet ir pasikeitus socialinio draudimo mokesčių sistemai neišvengiamai pabrangsiantys patys autoriai. Knygų “gimdytojai” puse lūpų jau kalba, jog leidyklų produkcijos prilyginimas mėsinių ar avalynės gamyklų produkcijai ženkliai sumažins tiek jų pajamas, tiek knygynų apyvartą.
Prieš darydama bet kokį judesį, keisiantį knygų leidybą, Vyriausybė turėtų pamąstyti ne tik apie biudžeto pajamas, bet ir apie senstantį vidutinį statistinį skaitytoją bei dvasios kapitalą, kurio be knygų skaitymo nesusikrausime. Tačiau vartant gražiu viršeliu pridengtą netikusį vertimą, redaktoriaus rankos nemačiusį tekstą – be būtinų komentarų, rodyklių ar šriftų dermės – kirba piktdžiugiška mintis: gal griežtesnės taisyklės atgrasins ne skaitytojus, bet profanus leidėjus?

---

Šaltinis: „Vilniaus diena“

Nariams

Lietuvos leidėjų asociacija

Tel.: (370 5) 261 77 40

Faks.: (370 5) 261 77 40

El. paštas: info@lla.lt

Lukiškių g. 5 - 317, LT-01108 Vilnius

www.lla.lt