Šalies knygų leidėjai komedijų nevaidins, - žurnalistui V.Bartasevičiui sakė leidėjas S. Žukas
Ar leidėjai dar turi vilties, kad valdžia išgirs jų balsą?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos nariu, leidyklos „Baltos lankos“ generaliniu direktoriumi Sauliumi Žuku.
- Ar atsisakydami remti valdžios sumanymą siekti, kad Vilniui būtų suteiktas 2012 metų pasaulio knygų sostinės vardas, tikitės mokesčių naštos palengvinimo?
- Tai greičiau nevilties žingsnis. Kaip elgtis, kai esi užspeistas į kampą ir, kad ir ką šnekėtum, tavęs negirdi? Lieka nedaryti, ko prašo. Tik taip gali tikėtis, kad gal tave išgirs ir pradės bent kalbėtis.
Pavyzdžiui, netgi neaišku, ar Lietuva dalyvaus 2011 metų Bolonės pasaulinėje knygų mugėje, į kurią esame kviečiami pagrindinio svečio teisėmis. Lietuvių knygų autoriai ir iliustruotojai turėtų puikią galimybę parodyti pasauliui, ką sugeba, bet reikia parengti paraiškas iki kovo mėnesio, o finansavimas tam dar nepaskirtas.
Ir čia išgirstame siūlymą Vilniui siekti pasaulio knygų sostinės vardo! Pirmiausia gal pasirūpinkime nors būtiniausiais dalykais.
- Pasipiktinote, kad valdžia nori tik pasireklamuoti fasadiniais kultūros renginiais?
- Labai norėtume, kad Vilnius būtų paskelbtas pasaulio knygų sostine. Juk suvažiuotų daug pasaulinių leidyklų atstovų, būtų rengiamos konferencijos, seminarai. Mes mokame organizuoti tokius renginius, tai būtų naudinga mūsų leidybai ir kartu reklamuotume Lietuvą.
Net ir pretenduoti į tokį garbingą vardą Vilnius gali todėl, kad Lietuvos leidėjai jau išsikovojo tarptautinį autoritetą, gerai pasirodė ankstesniuose renginiuose.
Bet pikta, kai valdžia remiasi tuo, ką leidėjai anksčiau yra nuveikę, o dabar leidybą smaugia.
Juk reikėtų pristatyti naujausius mūsų laimėjimus pasauliui, pasakoti apie bibliotekų padėtį, valdžios paramą knygai. O ką galėtume pasakyti? Kad galvojame tik apie tai, kaip nebankrutuoti? Juk mūsų padėtis tiesiog klaiki, palyginti su kitomis ES šalimis.
- Kas skaudžiausiai smogė knygų leidėjams?
- Ir padidinti mokesčiai, ir visiškai sunykusi valstybės parama bibliotekoms ir leidybos programoms.
Pavyzdžiui, bibliotekoms naujiems leidiniams lėšų sumažinta nuo daugiau nei 8 mln. iki 2 mln. litų ir dar neaišku, ar bus skirta bent tiek. Tai mažina knygų tiražus, dėl to dar labiau didėja jų savikaina ir kyla kainos. Susidaro užburtas ratas.
Taip marinama knygų leidyba. Patiriame neatitaisomų dvasinių nuostolių. Kai valdžia dar ima šnekėti apie žinių visuomenę, tai jau primena cirką.
Net jeigu, tarkime, kada nors bus padidintas finansavimas bibliotekoms, atsiradusios knygų spragos liks neužkamšytos.
- Ar nemėginote šių tiesų paaiškinti valdžiai?
- Mėginome, ir ne kartą. Švietimo ir mokslo ministerija bent jau parodo, kad supranta mūsų nerimą.
Tačiau Kultūros ministerijos judesių kartais negalime net suvokti. Pavyzdžiui, norima uždaryti viešąją įstaigą „Lietuviškos knygos“, kurioje dirba vos pora žmonių, skatinančių Lietuvos autorių knygų sklaidą užsienyje.
Nesuprantu, kam griauti efektyviai dirbančią struktūrą?
Tad didžiausia bėda, kad Lietuvoje nėra kultūros politikos.
- Ar dėl pabrangusių knygų nesmuko noras skaityti?
- Ne. Skaitytojai domisi knygomis. Jie vieninteliai mūsų sąjungininkai. Krizės net didina žmonių norą skaityti. Tai parodo ir Islandijos pavyzdys. Ten dabar knygų perkama net daugiau, nes gal žmonėms trūksta pinigų brangiau kainuojančioms kultūros rūšims – teatrams, koncertams.
Knyga padeda žmogui daugiau laiko prasmingai praleisti namie, pamąstyti apie gyvenimą, o sunkmetis skatina rinktis tokį laisvalaikį.
Taip būtų ir Lietuvoje, bet mes negalime pateikti rinkai pigesnių knygų ir dar priversti smarkiai mažinti jų įvairovę.
Šaltinis: www.lrytas.lt
Nariams
Lietuvos leidėjų asociacija
- Tel.: (370 5) 261 77 40
- Faks.: (370 5) 261 77 40
- El. paštas: info@lla.lt
- Lukiškių g. 5 - 317, LT-01108 Vilnius
- www.lla.lt
