„Vilniaus/Baltijos knygų mugės 2009“ rezultatai

Tiražas – trys milijonai!

Su tokiu šūkiu vasario 12–15 d. Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ vyko 10-oji tarptautinė Vilniaus/Baltijos knygų mugė, kurią aplankė 55.600 žmonių – ne ką mažiau, nei pernai (57.800), kai knygų mugė buvo rengiama kartu su studijų paroda. Šiemet po kelių „bendro gyvenimo“ metų renginiai atskirti ir paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“ vyksta vasario 19–21 d.

Didžiausia regiono knygų muge vadinama Vilniaus knygų mugė, šiemet vykusi ir kaip Baltijos knygų mugė, išlaikė savo stilių. Kita vertus, negalėjai nepajusti, kad virš mugės tvyro nerimo debesis: kas bus su kitų metų muge, kai nuo liepos 1 d. leidėjai pradės gyventi pagal kitus standartus, t. y. – kitą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nuo dabar esamų 9% pakeltą iki 19%. Leidėjų kalbose mugėje tai buvo svarbiausias leitmotyvas.

Patikrintos vertybės

Knygos už savikainą, plati renginių programa, nesumažėjęs lankytojų skaičius – tokie būtų pagrindiniai 2009 m. Vilniaus knygų mugės bruožai. Jos rengėjai – „Litexpo“ parodų ir konferencijų centras, Lietuvos leidėjų asociacija ir VšĮ „Lietuviškos knygos“ – lankytojams šiemet pasiūlė ne vien tradicinę programą, tačiau ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo tematikos renginių. Ta proga į mugę buvo pakviesti istoriniai Lietuvos kaimynai – Baltarusija, Lenkija, Ukraina, o į kultūrinę programą įtraukta šių šalių renginių.

Nuo pernai rengiamas Diskusijų klubas šiemet daugiausiai gvildeno su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK) ir jos kaimynais susijusius istorinius klausimus. Buvo nemažai žmonių, atvykusių į mugę specialiai dėl konkrečių istorinių diskusijų ir, žinoma, – jų vedėjų. Specialiai į mugėje rengiamą vaikų kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“ jau kelinti metai atvyksta ir vaikais vedini tėvai. Grafikės, iliustruotojos, mugėje rengiamų parodų kuratorės Sigutės Chlebinskaitės inicijuota vaikų kūrybinė studija pelnytai vadinama unikalia ir „puikia mūsų eksporto preke, kuri iki šiol nėra deramai išnaudojama“. Gražiausia yra tai, kad šioje studijoje su vaikais piešia, lipdo, mokosi Brailio rašto, gaminti ex-librius, rašyti ant beržo tošies ir visokių kitų nuostabių dalykų ne atsitiktiniai žmonės, o savo srities profesionalai, padedami atsidavusios padėjėjų komandos. Šiemet tarp šių profesionalų buvo dailininkai, knygų iliustruotojai Kęstutis Kasparavičius, Sigutė Ach, Dalia Dokšaitė, Rimvydas Kepežinskas, fotografas Vaidotas Aukštaitis, rašto žinovas iš Baltarusijos Kastusas Šydlouskis ir kt.

Tokie renginiai atmuša skeptikų priekaištus, jog knygų mugė tėra vieta, kur žmonės atvyksta vien nusipirkti knygų. Metai iš metų girdint tą patį niurzgėjimą kyla mintis: negi pirkti knygas yra smerktina? Vargu, ar taip tvirtinantys žmonės patys ateina į knygų mugę, antraip jie pamatytų, jog mugėje ne vien perkama, nes buvo tokių lankytojų, kurie iš vios nepirko, tik atvažiavo į renginius. Taip pat jie pamatytų, jog prie lietuvių rašytojų (ne užsieniečių, beje) ištisas valandas driekiasi eilės autografų laukiančių skaitytojų, kaip šiemet buvo po Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Čekuolio, Danutės Kalinauskaitės, Martyno Starkaus, Filomenos Taunytės, net arogantišku ir nemandagiu per mugę kasmet pavadinamo Sigito Parulskio ir kitų autorių knygų pristatymų. Pamatytų, kokie šilti, nuoširdūs, net savotiškai graudūs vyksta knygų pristatymai, kaip, tarkime, buvo pristatyta Rimo Buroko „(ne)gyvenimo fragmentai“ (leidykla „Kitos knygos“), Arūno Baltėno ir Onos Drobelienės „Šilų dzūkai“ (R. Paknio leidykla), Vytauto Bubnio „Svečias“ ir „Mažoji išpažintis“ („Alma littera“) ir daugybė kitų.

Tarp visiškai naujų mugės programos renginių, kuriuos turėjo pamatyti skeptikas, galima paminėti Metų skaitytojo konkurso, inicijuoto Valstybinės skaitymo skatinimo programos, renginį. Konkurso dalyviai, 6–10 klasių paaugliai rašė rašinį „Kodėl skaitydamas aš nesijaučiu vienišas“. Konkurso rengėjai gavo 65 rašinius, knygų mugėje varžėsi 5 finalistai, kiekvienam iš jų Lietuvos leidėjų asociacija padovanojo po didžiulę knygų dėžę. „Iš tikrųjų puikus renginys. Nuostabiausia, kad geriausi rašiniai ne iš Vilniaus, o iš provincijos – Šakių, Salantų, Pagėgių. Tai rodo, kad skaitančių, šviesių vaikų turime visoje Lietuvoje, kad ir ateityje leidėjai turės skaitytojų“, – sakė Kęstutis Urba, vaikų literatūros žinovas.

Apie Vilniaus knygų mugės kultūros programą taikliai pasakė Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė: visi žmonės rado, ką mugėje veikti. Renginiai buvo skirtingi, kaip ir kiekvienais metais. Tai yra gerai, nes ir mugės lankytojai yra labai skirtingi: vieniems reikia rimtų filosofinių, istorinių diskusijų, kitiems – susitikimų su mėgstamais rašytojais, dar kitiems – tiesiog lengvų renginių. Visa tai mugėje buvo.

Knygos pigiau

Leidėjai prieš prasidedant mugei duotą savo žodį tesėjo: nemažai leidyklų knygas pardavinėjo už savikainą ir dar pigiau. Knygas pigiau grybų pardavinėjo ir mažmenininkai, pvz., „Roto“ knygynas, kurio stende knygų buvo galima įsigyti vos už kelis litus. Tačiau leidėjai sako, kad tokios kainos – laikinas reiškinys. „Jei kas nors mano, kad ir kitais metais tokios kainos išliks, klysta. Leidėjų logika yra tokia: mes visi turime seniau išleistų knygų, jų tiražai neišparduoti, o išvirti juos gaila, todėl daug geriau jas pigiai parduoti. Tačiau mes specialiai negaminame knygų, kurias galėsime pardavinėti po litą ar penkis. Kitais metais tokių knygų nebeturėsime, nes būsime jas išpardavę. Naujos kainos, kurios pasirodys, tikrai visus nustebins – blogąja prasme. Ir pačius leidėjus, nes mes jau matome, kokios savikainos formuojasi“,– sako L. Varanavičienė. – „Neramu ir dėl savęs, ir dėl skaitytojo – mūsų sąjungininko, kuris gal norės, bet nebegalės pirkti knygų.“

Įdomu yra tai, jog mugės lankytojai pirko ir neatpigintas knygas. Gerais pardavimais džiaugėsi knygų kainų nesumažinusi leidykla „Nieko rimto“, R. Paknio leidykla. Abi, beje, leidžiančios gana brangiai kainuojančius leidinius. Raimundas Paknys stebėjosi: „leidykla knygų kainų nesumažino nė centu, tačiau žmonės šiais metais knygų, albumų perka išties daugiau, nei paprastai. Ne mes vieni tai pastebėjome, visi leidėjai tą sako“. „Gal protingi žmonės taip ruošiasi tai mūsų valdžios kvailystei. Gal ir perka knygų daugiau, nes kai kurių leidyklų jos pigesnės, tačiau aš manau, jog žmonės tokiu būdu siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp visos tos krizinės psichozės“, – sakė R. Paknys.

Ateitis neaiški

Mugėje leidėjai visi kaip vienas kalbėjo apie nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeistos mokesčių sistemos viražus ir būsimą PVM didinimą knygų leidėjams. „Jeigu grėstų tik PVM padidėjimas 10%, būtų blogai, žinoma. Bet pakilo ir autorinių teisų mokestis, keičiasi „Sodros“ mokestis, todėl visi biudžetai kyla automatiškai – knygos labai pabrangs. Kai ko tenka atsisakyti, mažinti, su dailininkais, fotografais sudaryti kitas sutartis ir t. t. Mes, kaip ir kiti leidėjai, koreguojame planus, neaišku, kuo čia baigsis“, – svarstė Saulius Žukas, leidyklos „Baltos lankos“ direktorius.

„Stebime, matome, kad visi bijo tos situacijos – gręsiančio PVM, – sakė Julius Martinonis, Klaipėdos leidyklos „Eglė“ direktoriaus pavaduotojas. – Matome, kad visi leidėjai kažką nori daryti, tačiau laukia kaip kiškiai: dangus griūva. Taip ir mes – veiklos turime daug, planų daug, bet kol kas – stebime. Kita vertus, vis tiek reikia žiūrėti optimistiškai. Jeigu galvosi ir kalbėsi, kad blogai, tai geriau užsidaryti. Visi sunkumai įveikiami, nors kartais – krauju pasiekiant rezultatų.“ 2008 m. „Eglė“ išleido 20 knygų. Jiems, sako J. Martinonis, kaip mažiukams, tai yra daug. Atsižvelgdami į susidariusią padėtį, „Eglė“, kaip ir daugelis leidyklų, savo knygas mugėje pardavinėjo už savikainą.

Leidėjai prognozuoja, jog kitais metais mugėje dalis jų dėl išaugusių mokesčių knygoms nebegalės dalyvauti.

„Pasibaigus 2008-iesiems, vadintiems skaitymo metais, knygų leidybos padėtis drastiškai pasikeitė. Knygų leidybos verslui tapo labai sunku, sektorius nukentėjo nepelnytai. Kaip tai atsilieps mums, kurie skaito knygas ir be kurių daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo, sužinosime praėjus metams, nes tai, ką pamatysime šioje mugėje, yra 2008 metų darbas“, – kalbėjo Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė.

„Mugės pabaiga man yra labai liūdna, – baigėsi šventė, prasidės juoda kasdienybė. Kai sakau, kad kažin, ar kitais metais mes čia visi susitiksime, nė kiek nejuokauju, tai realu“, – kalbėjo L. Varanavičienė.

Svečiai

2009 m. Vilniaus knygų mugėje dalyvavo 32 užsienių rašytojai, savo autorius ir leidinius pristatė Japonijos, Estijos, Latvijos, Vokietijos, Slovakijos, Baltarusijos, Lenkijos leidėjai. Atskirą stendą turėjo Frankfurto knygų mugė.

Bene ryškiausiais užsienio svečiais šiemet vardijami rusų kilmės rašytojas iš Prancūzijos Andrei Makine, islandas Sjónas, ukrainietis Andrejus Kurkovas, filosofas, kultūrologas, Tartu universiteto rektorius Reinas Raudas.

„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projekto rengėjai į mugę pasikvietė kitos šių metų Europos kultūros sostinės – Linco (Austrija) – atstovų, pristačiusių projektą „Vilnius skaito Lincą“.

Vilniaus knygų mugės klube, kuris buvo įkurdintas sostinės bare „In Vino“, vakarais lankėsi ir diskutavo mugės svečiai.

Ne iš šalies

Milda Gembickienė, Baltijos bei Vilniaus knygų mugių projektų vadovė, su šiais projektais dirbanti dešimt metų, t. y. – nuo pat pradžios, paprašyta įvertinti knygų mugę, pirmiausia, sako netikėjusi, jog ji sulauks tiek lankytojų: manyta, kad didžioji jų dalis – tai studijų parodos lankytojai. „Su šiuo projektu dirbu dešimt metų, man tai labai didelis džiaugsmas, kaip ir visiems, kurie prie mugės prisideda“, – sako M. Gembickienė. Teigiamai vertindama mugę, ji remiasi ne vien lankytojų nuomone, kuri kasmet tiriama, tačiau ir užsienio svečių vertinimu. „Užsieniečiai visi nustebę. Japonai nesitikėjo, kad renginys tokio masto, kad tiek daug lankytojų. Čia jie sutiko daug specialistų. Sako, mugė buvusi rezultatyvi“, – pasakoja projektų vadovė. Anot jos, mugė jau turi potencialių naujų dalyvių: savo nacionalinį stendą mugėje kitąmet norėtų įrengti bulgarai, kai kurios leidyklos jau dabar sako kitąmet plėsiančios stendus. „Nežinau, kas bus po metų, nuomonių sklando visokių: vieni verkia, kiti rengiasi didinti stendus. Dauguma jau galvoja apie kitus metus, – ką daryti, kad būtų dar geriau. Visai mažos leidyklos stebisi, kad žmonės perka knygas. Apskritai, tuo stebisi visos leidyklos. Ir tos, kurios sumažino knygų kainas, ir tos, kurios ne“, – sako M. Gembickienė.

Kalbėdama apie dešimtmetį vykstančios knygų mugės pokyčius, pirmiausia, ji pabrėžia pakitusią stendų ir renginių kultūrą: palyginti su tuo, kas būdavo pirmaisiais metais, kokybė skiriasi kaip žemė ir dangus. „Žinoma, mes ir patys buvome kitokie, kitokia gyvenimo kokybė. Kita vertus, per tuos dešimtį metų ir leidėjai kasmet vis daugiau dalyvauja garsiausiose užsienio mugėse, ir skaitytojai pasaulio pamatė. Kai dabar pažiūri, su kokia išmone prisistato leidėjai, kokie kokybiški renginiai, pamatai, kad Vilniaus mugė niekuo nesiskiria nuo užsieninių“, – kalba M. Gembickienė. Jos manymu, renginių gausa ir kokybe Vilnius artimiausias Geteborgo (Švedija) knygų mugei.

Mugėje apdovanoti

„Metų knygos“ apdovanojimas suaugusiųjų kategorijoje įteiktas Nacionalinės premijos laureatui Kęstučiui Navakui už esė knygą „Du lagaminai sniego“ (leidykla „Tyto alba“).

Vaikų literatūros kategorijoje „Metų knyga“ išrinkta vaikų mėgstamo autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus knyga „Sodininkas Florencijus“ (leidykla „Nieko rimto“).

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologai kūrybiškiausia 2008 m. knyga išrinko Danutės Kalinauskaitės esė-novelių knygą „Niekada nežinai“ (leidykla „Baltos lankos“).

Pirmoji Jurgos Ivanauskaites premija „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, įsteigta J. Ivanauskaitės fondo ir leidyklos „Tyto alba“, įteikta žurnalistei, menotyrininkei Kristinai Sabaliauskaitei už istorinį romaną „Silva rerum“ (leidykla „Baltos lankos“, 2008).

Kultūros ministerijos premija už skaitymo skatinimą įteikta Onai Bacvinkienei, Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojai metodininkei, dailininkei Sigutei Chlebinskaitei ir Aldonai Šiaulienei – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėjai.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga „Bičiulių“ premiją šiemet skyrė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai.

Vilniaus/Baltijos knygų mugės 2009 statistika

Dalyvių skaičius – 240 iš 12 šalių
Mugės plotas su renginiais – 9200 kv.m., ekspozicinis plotas – 6490 kv.m.
Lankytojų skaičius – 55.600
Kultūriniai renginiai – 200 renginių (37 tarptautiniai)
Renginiai vaikams – 90
Meno parodos – 12
Užsienio svečiai – 32
Lietuvių autoriai – 90

---
LITEXPO spaudos centras

Nariams

Lietuvos leidėjų asociacija

Tel.: (370 5) 261 77 40

Faks.: (370 5) 261 77 40

El. paštas: info@lla.lt

Lukiškių g. 5 - 317, LT-01108 Vilnius

www.lla.lt