S ostinėje baigėsi 11-oji Knygų mugė. Šįkart susipažinti su literatūros naujienomis ir jų autoriais, papildyti knygų lentynas, sužinoti apie knygrišystės amatą ar sukurti iliustraciją kvietė 200 kompanijų iš 7 šalių: Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos, Japonijos, Italijos, Gruzijos. Anot vienos iš projekto organizatorių Lolitos Varanavičienės, tai penktadaliu mažiau dalyvių nei buvo pernai. Toliau

V ilniaus knygų mugės lankytojai vartė ne tik popierinių, bet ir elektroninių knygų puslapius. Pastarųjų skaityklėmis Lietuvoje pradėta prekiauti pernai, jau galima įsigyti ir keliolika legalių lietuviškų elektroninių knygų. Tikėtina, kad greitai jų smarkiai padaugės, nes šalies leidyklos tikina elektroninės leidybos atžvilgiu nusiteikusios palankiai. Pasak DELFI.TV kalbinto skaityklėmis prekiaujančio verslininko, mūsuose dažnai abejojama, ar ji gali atstoti popierinę knygą, tačiau besidominčių ir perkančių yra. Toliau

S unkmečiu žmonės gręžiasi į kultūrinius ir dvasinius dalykus – tokia Vilniaus knygų mugės dalyvių pernai pastebėta tendencija šiemet dar sustiprėjo. Renginį aplankė rekordinis žmonių skaičius, o kai kurios leidyklos džiaugėsi savo stenduose sulaukusios tiek lankytojų, kiek anksčiau niekada nebuvo, ir pardavusios iki pusantro karto daugiau knygų, palyginti su 2009-aisiais. Skaitytojai šlavė ir naujienas, ir pigius seniai išleistus romanus, ir rimtąją literatūrą, ir meniškai apipavidalintas knygas vaikams. Toliau

A mazon.com duomenimis, per paskutines Kalėdas pirmą kartą elektroninių knygų buvo įsigyta daugiau nei popierinių. Lietuvoje leidžiama pirmoji e. knyga, rinkoje atsirado tokioms knygoms skaityti skirtų skaityklių, tačiau kol kas didelio e. knygų populiarumo, tokio kaip už Atlanto,  leidėjai nelaukia. Toliau

P rasidėsianti Vilniaus knygų mugė turėtų nelabai skirtis nuo ankstesniųjų: leidyklų stendai pilni knygų, salėse – vienas kitą keičiantys renginių prelegentai, o ir lankytojų, pernai smarkiai kilus knygų kainoms knygynuose, greičiausiai nestigs. Valdžios atstovai, atvykę į mugės atidarymą, džiaugsis, kad lietuviai nepamiršo knygų ir dėkos tiems, kurie jas kantriai ir atkakliai puoselėja. Iš šono žvelgiant – tikra idilija. O kas slepiasi po ja?   Toliau

V ilniaus knygų mugė 2010 bus ne tik kultūringa ir kūrybiška, bet ir skani. Joje pirmą kartą įsikurs Gurmanų susitikimų kampas, kur bus „gyvai“ pristatomos Lietuvoje ir užsienyje išpopuliarėjusios kulinarinės knygos, vyks susitikimai su jų autoriais ir čia pat pagamintų patiekalų degustacijos. Daug dėmesio renginyje žadama skirti tapatybės tematikai. Iš viso turėtų nusidriekti pustrečio kilometro knygų lentynų. Leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė išbandymu pavadino šeštadienį, kuris šį kartą bus darbo diena, ir paragino darbdavius leisti žmonėms apsilankyti mugėje, rašo Eglė Digrytė www.delfi.lt Toliau

B eveik 10 tūkstančių kvadratinių metrų plotą šiemet užimsianti vienuoliktoji Vilniaus knygų mugė šiemet nestokos nei kultūrinių renginių, nei dalyvių. Planuojama, kad eksponuojami leidinių, leidyklų stendų lentynos išsiraizgys į pustrečio kilometro siekiančią liniją, mugės lankytojams bus pasiūlyta užsukti į beveik keturis šimtus renginių, išgirsti pusšešto šimto kalbėtojų bei susipažinti su dviem šimtais mugės dalyvių iš septynių užsienio šalių, - rašo Dina Sergijenko, alfa.lt Toliau

V asario 3 d. radijo laidoje "Ryto allegro" per "Klasiką" diskutavo Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė, buvusi Lietuvos atstovė prie UNESCO Ina Marčiulionytė ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Jurgita Mikutytė. Toliau

L ietuvos leidėjų asociacija atsisakė dalyvauti rengiant projekto „Vilnius – pasaulio knygų sostinė 2012“ paraišką UNESCO. Leidėjai sako, kad dėl padidintų mokesčių leidyba smuko per pusę, todėl ne laikas mesti pinigus fasadiniam renginiui. Toliau

L R Kultūros ministerjos viceministras Donatas Valančiauskas ir vienas iš literatūros centro „Lietuviškos knygos“ steigėjų poetas vertėjas Antanas Gailius aiškinasi kodėl sunkmečiu turi būti naikinama tai, į ką daugiau nei dešimtmetį investavo valstybė ir meno kūrėjai. Toliau