Prospektas

 

Nacionalinės Skaitymo skatinimo programos iniciatyvos

2006–2011 m. įgyvendinta Skaitymo skatinimo programa. Jos paskirtis – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, ugdyti skaitymo įgūdžius, kelti skaitymo prestižą bei kurti naudą valstybei ir žmogui. Plačiau...

Nacionalinė lietuvių literatūros ir leidybos paramos strategija

 

Leidyba Lietuvoje – svarbi, puoselėjama kultūros ir verslo dalis. Leidiniai remiami proporcingos pusiausvyros principu – rėmimo pagrindą sudaro tam tikra pusiausvyra tarp valstybės ir privačių organizacijų. Tai leidžia plėtoti kūrybingumą ir kūrybinę veiklą, pasiekti geriausių rezultatų. Plačiau...

Mikalojus Radvila Juodasis – atsinaujinimo ir kultūrų bendrumo simbolis

 

Kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515 02 04‒1565 05 29) asmenybė kaip reta kuri kita tinka 2015-iesiems kaip simbolinė epochos, valstybės ir jos sostinės figūra. Taip yra ir dėl jo 500-ųjų gimimo metinių, plačiai pažymimų visame Vidurio ir Rytų Europos regione, ir dėl jo bei visos Radvilų giminės nuopelnų Vilniui ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra savą tapatybę šiandien grindžiančioms Lietuvai, Baltarusijai, Lenkijai ir Ukrainai. Plačiau...

Vilniaus nuopelnai knygos kultūrai

 

Kodėl Vilnius turėtų tapti 2015 m. Pasaulio knygų sostine? Peršasi tūkstančiai atsakymų, tačiau traktato apie Vilniaus istorinę reikšmę pasaulio literatūroje bei knygų leidyboje parašyti neįstengsiu. Žinau, miestas jo vertas: Vilnius turi nuopelnų ne tik Lietuvos, bet ir visų kaimyninių tautų knygos kultūrai. Plačiau...

Vilnius – kultūrų ir kalbų lobynas

 

Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas 1323 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas kreipėsi į Vakarų Europos miestus, kviesdamas į Lietuvą vienuolius, riterius ir amatininkus. Ši data žymi ne tik Lietuvos sostinės gimimą. Ji ženklina atskaitos tašką, nuo kurio prasideda, auga ir gilėja europinės kultūros recepcija Lietuvoje. Plačiau...

Europos glotozauras

 

Kiekviena kalba yra išskirtinė, kadangi perteikia savo specifinę pasaulio bei psichikos struktūrą, kurią filosofai vadina „pasaulėžiūra“. Tačiau jokia kalba nėra vienintelė žemėje; atvirkščiai, kiekvieną kalbą su kitomis sieja įvairaus pobūdžio ryšiai (genealoginiai, tipologiniai, istoriniai, geografiniai ir t. t.). Ir kai kurios kalbos užima ypač reikšmingą poziciją jų grupėje. Plačiau...

Tarptautinė Vilniaus knygų mugės sėkmė

 

Antros Kalėdos – taip Lietuvos leidėjai vadina kasmet Vilniuje vasario mėnesį Litexpo parodų ir konferencijų centro salėse keturias dienas vykstančią Vilniaus knygų mugę. Prieš Kalėdas visame pasaulyje skubama išleisti įdomiausias, puošniausias knygas, nes tai dovanų metas, o Lietuvoje susitikimas su skaitytojais knygų mugėje po Kalėdų karštligės – antra proga pristatyti ne tik knygas, bet ir jų kūrėjus. Plačiau...

Kaip išsirinkti lietuvišką knygą?

 

Nežinau kaip jums, bet man, stovinčiam knygyno tarpduryje, nejauku žengti į vidų, tvirtai neapsisprendus, kaip įsivaizduoju savo paieškų objektą: kuo dvelkia man reikalinga knyga, kokia jos sudėtis, koks (lengvai ar sunkiai atrakinamas) autoriaus išgyvenimų kodas. Todėl noriu pateikti keletą, žinoma, sutartinių metodinių nurodymų, kurių vedamas, gerbiamasai skaitytojau, nepasiklystumėte nedidelėje, bet įvairialypėje šiuolaikinės lietuvių literatūros lentynoje. Plačiau...

 2014 metai - Kristijono Donelaičio metai

 

Kristijonas Donelaitis (1714–1780) – Mažosios Lietuvos (Rytų Prūsija, Prūsijos Karalystė) liuteronų kunigas, žymiausias lietuvių poetas, lietuvių poezijos pradininkas. Garsiausiame savo kūrinyje – metrotoniniu hegzametru parašytoje poemoje Metai (apie 1765–1775) – jis meistriškai aprašė tikrovei itin artimą kasdienį XVIII a. Mažosios Lietuvos kaimo gyvenimą keturiais metų laikais. Kūrinys pagrįstas krikščioniškąja pasaulio samprata ir etika. Plačiau...

 Susitiksime bibliotekoje!

 

Lietuvos bibliotekos, dėl sparčiai besivystančių informacinių ir komunikacijos technologijų išgyvenančios reikšmingus pokyčius, savo erdves pastaruoju metu atveria ne tik įprastoms tradicinėms bibliotekinėms veikloms. Plačiau...

Puslapis iš Lietuvos knygos istorijos

 

Lietuvos knyga, jei lygintume su kitų tautų knygomis, turi ir panašumų, ir skirtumų. Panašumus sąlygojo visų Baltijos regiono šalių gyventojų materialinės ir socialinės būklės tapatumas, skirtumus – valstybiniai, politiniai ir religiniai ypatumai. Plačiau...

Lietuviško knygos meno tradicijos ir „Iliustrariumas“

 

Lietuvos knygos menas pirmąkart sužibėjo per pristatymą tarptautinėje parodoje 1937 m., kai tik susibūrusi XXVII knygos mėgėjų (bibliofilų) draugija nutiesė Lietuvos knygų grafikos ir dailininko knygos – Livre d’artiste – kelią. XXVII draugija vykdė knygos kelio istorijos tyrimus, puoselėjo ir plėtojo knygos meną, bibliofilinius leidinius bei užsiėmė leidyba. Plačiau...

Vaikų literatūra Lietuvoje: nuo Robinzono iki „Rubinaičio“

 

Apie 1846 metus garsus lietuvių istorikas ir beletristas Simonas Daukantas (1793 – 1864) parašė apysaką „Rubinaičio Peliūzės gyvenimas“. Žinoma, tai buvo viena iš daugelio pasaulyje paplitusių garsiojo anglo Danielio Defo romano adaptacijų, skirtų jaunajam skaitytojui. Pasakojimas buvo ne tik adaptuotas, bet ir
lituanizuotas – Robinzonas Kruzas pavirto... Rubinaičiu Peliūze. Deja, šis kūrinys liko neišspausdintas. Plačiau...

Lietuva – garbės viešnia tarptautinėse knygų mugėse 

 

Lietuva pagrįstai gali didžiuotis savo knygų leidybos kokybe, knygų dailininkais ir knygų meno originalumu. Lietuviai sugebėjo išlaikyti aukštą knygų leidybos lygį bei pagarbą jai. Šis mūsų požiūris į knygą ne kartą įvertintas tarptautinėse knygų mugėse, kuriose Lietuva dalyvavo kaip viešnia. Plačiau...

Ar Donelaitis bus skaitomas kaip Servantesas?

 

Norėdama 2014 metais paminėti Kristijono Donelaičio, žinomiausio mūsų poeto gimimo 300 metų sukaktį ir garsinti jo kūrybą pasaulyje, taip pat deramai sutvarkyti jo palikimą, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija sudarė Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo Valstybinės minėjimo programos rengimo grupę. Plačiau...

 

 

Lietuvos leidėjų asociacija

Vokiečių g. 18A, LT 01130, Vilnius
Tel.: +370 6 707 6093
El. paštas: info@lla.lt
www.lla.lt

LLA Nariai