Radvila Juodasis – kultūrų bendrumo simbolis

Kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo (*1515 02 04‒†1565 05 29) asmenybė kaip reta kuri kita tinka 2015-iesiems kaip simbolinė epochos, valstybės ir jos sostinės figūra. Taip yra ir dėl jo 500-ųjų gimimo metinių, plačiai pažymimų visame Vidurio ir Rytų Europos regione, ir dėl jo bei visos Radvilų giminės nuopelnų Vilniui ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra savą tapatybę šiandien grindžiančioms Lietuvai, Baltarusijai, Lenkijai ir Ukrainai.

M. Radvila Juodasis gimė 1515 m. Nesvyžiuje (LDK miestas dabartinės Baltarusijos teritorijoje), didikų Jono Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje. Kaip ir daugelis tų laikų Lietuvos aristokratų, jis lavinosi karaliaus Žygimanto I Senojo dvare Krokuvoje. Čia jis pelnė karalaičio Žygimanto Augusto draugystę. Karalaičiui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, M. Radvila Juodasis ėjo įvairias pareigas rūmuose ir valstybėje: 1544‒1565 m. buvo LDK rūmų maršalka, 1550‒1565 m. ‒ LDK kancleriu, o 1551‒1565 m. ‒ Vilniaus vaivada. Iš Čekijos ir Vengrijos karaliaus, būsimojo Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando jis 1548 m. gavo kunigaikščio titulą ‒ tapo Šventosios Romos Imperijos kunigaikščiu Olykoje (LDK miestas dabartinėje Ukrainoje) ir Nesvyžiuje.

M. Radvila Juodasis buvo talentingas politikas, gabus diplomatas, sumanus administratorius ir labai išsilavinęs žmogus. Jam priklauso ypač dideli nuopelnai LDK religijos, kultūros, švietimo, mokslo ir meno plėtrai. Tai susiję ne tik su jo asmenybe, bet ir su protestantizmu. Jį M. Radvila Juodasis priėmė apie 1553 m. Tai buvo reikšmingas žingsnis ne tik jam, bet ir visuomenei bei valstybei. Mat tiek Europoje, tiek Lietuvoje protestantai klojo pamatus apsišvietusiai demokratinei visuomenei. Tie Europos kraštai, kuriuose protestantai ir šiandien sudaro daugumą, pasižymi aukšta darbo etika, demokratijos puoselėjimu ir rimtu požiūriu į švietimą.

1557 m. M. Radvila Juodasis Vilniuje sušaukė pirmąjį evangelikų reformatų sinodą, padėjusį pagrindą Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei. Buvo įkurta pirmoji institucinė biblioteka Lietuvoje, priklausiusi Vilniaus evangelikų reformatų sinodui (antroji – Vilniaus jėzuitų kolegijos biblioteka – buvo įsteigta 1570 m.). 1558 m. M. Radvila Juodasis savo rūmuose Vilniuje reformatų jaunuomenei įsteigė mokyklą. Tais pačiais metais Lietuvos Brastoje jis įkūrė pirmąją pastoviai veikusią LDK spaustuvę. 1563 m. joje išėjo garsioji Brastos Biblija, Lietuvos ir Lenkijos reformatų parengtas viso Šventojo Rašto vertimas į lenkų kalbą – pirmoji Biblijos vertimo į vieną iš šnekamųjų kalbų publikacija Lietuvoje ir Lenkijoje. Testamentu paliko lėšų protestantiškam universitetui įkurti. Mirė Vilniuje. 2009 m. buvo iškilmingai perlaidotas Dubingiuose, reformatų bažnyčios vietoje įrengtame Radvilų panteone.

Dėmesiu bei palankumu kultūrai pasižymėjo kiti jo šeimos nariai ir palikuonys. Vyriausias sūnus Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (*1549 08 02‒†1616 02 28) parašė bestseleriu tapusią knygą Kelionė į Jeruzalę (leidimas lotynų k. 1601, vokiečių k. 1603, lenkų k. 1607, rusų k. 1787, lietuvių k. 1990), organizavo Lietuvos kartografavimo darbus ir finansavo pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio leidybą (1613). Provaikaičio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (*1702 06 13‒†1762 01 03) rūmuose veikė garsus teatras. Jame buvo vaidinamos M. K. Radvilos Žuvelės žmonos Pranciškos Uršulės Radvilienės (*1705 02 13‒†1753 05 23) pjesės. Pranciška Uršulė – žymiausia XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos dramaturgė moteris.

Vilnius, Lietuvos Brasta, Nesvyžius ir Olyka – tai tik keli ryškūs rašto kultūros židiniai, įžiebti Mikalojaus Radvilos Juodojo. Be jų, esama daugybės kitų miestų, kurie iki šiol mena Radvilų vardą. Tai Biržai, Dubingiai ir Kėdainiai Lietuvoje, Myrius, Liubčia ir Sluckas Baltarusijoje, Bilij Kaminis, Lvovas ir Žovkva Ukrainoje, Biala Podliaska, Goniondzas ir Vengruvas Lenkijoje. Jie šiandien kalba apie kultūrinę bendrystę, siejančią didžiulį Vidurio ir Rytų Europos regioną: Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją ir Ukrainą. Tapęs knygų sostine, Vilnius prasmingai ir turiningai tai paliudys pasauliui. Jam padės Minskas ir Kijevas.

Sigitas Narbutas

Literatūros istorikas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras

Nuotrauka: 15min.lt

Lietuvos leidėjų asociacija

Vokiečių g. 18A, LT 01130, Vilnius
Tel.: +370 6 707 6093
El. paštas: info@lla.lt
www.lla.lt

LLA Nariai