Vaikų literatūra Lietuvoje: nuo Robinzono iki „Rubinaičio“

Apie 1846 metus garsus lietuvių istorikas ir beletristas Simonas Daukantas (1793 – 1864) parašė apysaką „Rubinaičio Peliūzės gyvenimas“. Žinoma, tai buvo viena iš daugelio pasaulyje paplitusių garsiojo anglo Danielio Defo romano adaptacijų, skirtų jaunajam skaitytojui. Pasakojimas buvo ne tik adaptuotas, bet ir lituanizuotas – Robinzonas Kruzas pavirto... Rubinaičiu Peliūze. Deja, šis kūrinys liko neišspausdintas.

1994 metais Lietuvoje pradėtas leisti vaikų literatūros kritikai, vaikų ir paauglių skaitymo skatinimui skirtas žurnalas „Rubinaitis“. Žurnalo pavadinimas ne tik pagerbia pirmąjį lietuvių vaikų prozos kūrinį, bet ir atkreipai dėmesį, kad lietuvių vaikų literatūros raida nuo pat savo ištakų artimai susijusi su Europos literatūros tradicija ir kad knygų vaikams rinka ir dėmesys Lietuvoje atviri tiek lietuvių, tiek užsienio rašytojų kūrybai.

Pirmiausia – keli žodžiai apie tą atvirumą. Kartais pajuokauju, kad turime būti laimingi, jog esame maža tauta. Mažesni visada būna smalsesni. Mums rūpi visa, kas geriausia plačiajame pasaulyje – ne tik savo namuose. Pastaraisiais metais Lietuvoje jauniesiems skaitytojams išleidžiama apie 500 pavadinimų knygų. Apie 70 % iš jų yra išversta iš kitų kalbų, likusioji dalis sukurta lietuvių autorių. Šis santykis nėra kuo nors ypatingas, jis būdingas daugeliui mažų, Lietuvai artimų valstybių. Tačiau Lietuva gali didžiuotis tuo, jog verčiama ne tik anglų, prancūzų ar vokiečių kalba parašytos knygos. Ir vėl šypsodamasis sakau, jog tapę nepriklausomi (po 1990-ųjų), išmokome beveik visas pasaulio kalbas. O dėlto atsirado galimybė vaikams pristatyti įvairių tautų literatūrą – kone iš viso pasaulio. Mums nėra „mažų“ kalbų ir „mažų“ literatūrų. Lietuvoje ypač mėgstami Skandinavijos rašytojų ir dailininkų kūryba, skaitomi kūriniai išversti iš latvių, estų, ukrainiečių, slovakų kalbų etc. Svarbu paminėti, jog per du pastaruosius dešimtmečius iš originalo kalbos išversta daugybė anksčiau negirdėtų XIX ir XX amažiaus anglų, amerikiečių, vokiečių, prancūzų klasikinių knygų vaikams.

Iš to, kas pasakyta, jokiu būdu nereikia suprasti, kad neturime savų rašytojų ar iliustruotojų. Kaip jau užsiminta, lietuvių vaikų literatūros pradmenys radosi XIX amžiuje, tačiau natūrali jos raida įsibėgėjo tik 1918 – 1940 m., kai Lietuva tapo nepriklausoma nuo carinės Rusijos. Iš pradžių vaikams daugiausia rašė pedagogai, o 1930-ųjų viduryje į šią kūrybos sritį atėjo nemažai profesionalių rašytojų. Galima sakyti, jog tuo metu įvyko pirmasis lietuvių vaikų literatūros šuolis, pakilimas. Maždaug 1960-ųjų viduryje lietuviškoji literatūra vaikams, kad ir kontroliuojam bei cenzūruojama sovietų valdžios, iš dalies išsivadavo nuo socialistinio realizmo dogmų, taip pat nuo primityvios didaktikos. Tuo metu sukurta nemažai knygų, ypač literatūrinių pasakų, kurios tapo klasika. Labai įdomu, jog per trečiąjį pakilimo laikotarpį, maždaug ant 1980 m. ribos, fantasy ar literatūrinės pasakos žanrą ekspolatuojantys lietuvių rašytojai, taip pat poetai, išmoko kalbėti Ezopo kalba ir taip kai kurios neva vaikams skirtos knygos pasakė kone daugiau politiškai „pavojingų“ dalykų negu suaugusiųjų literatūra. 

Po 1990-jų lietuvių vaikų literatūra tapo itin įvairi. Literatūrinės pasakos ir fantasy žanro tradiciją atnaujino nonsenso stilius, susiformavo ir subrendo problemų proza (problem novel), įdomiausiuose kūriniusoe pastebima pasakos ir realizmo poetikos hibridizacija. Ypač pagausėjo paveikslėlių knygų, jas kuriantys dailininkai ir rašytojai išgarsėjo pasaulyje. Pavyzdžiui, Kęstučio Kasparavičiaus knygos šiuo metu išverstos į  daugiau kaip 20 kalbų.

Nėra abejonių, kad vaikų literatūra Lietuvos kultūrinaime gyvenime naujaisiais laikais tapo svarbiu reiškiniu. 1992 įsteigta IBBY (International Board on Books for Young People) Lietuvos skyrius (section), nuo 1993 kartu su visu pasauliu švenčiame Tarptautinę vaikų knygos dieną. Ta proga vaikų knygos kūrėjams – rašytojams, iliustruotojams, vertėjams – įteikiamos net 9 premijos, kurias skiria IBBY Lietuvos skyriaus vertinimo komisijos, o finansiškai paremia privatūs asmenys ir nevalstybinės institucijos. O štai 2004 m. Vaikų literatūros premiją įsteigė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. 2011 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje Nacionalinė premija paskirta už kūrybą vaikams – talentingai poetei Ramutei Skučaitei. Renkant skaitytojų mėgstamiausias „Metų knygas“, be suaugusiųjų literatūros, atskiras kategorijas (grupes) sudaro knygos vaikams ir knygos paaugliams. Beveik neįtikėtina – 2013 m. gruodžio mėnesį Vilniuje įvyks Lietuvos Mokslo tarybos remiama tarptautinė konferencija „Freedom and Control in/of Children‘s Literature“! Na, o keturis kartus per metus leidžiamas Defoe laikus primenantis „Rubinaitis“ (jo paantraštė – „žurnalas apie vaikų knygas“), atrodo, yra vienintelis tokio pobūdžio periodinis leidinys buvusioje SSSR teritorijoje.

Kęstutis Urba

Literatūros tyrinėtojas, vaikų literatūros specialistas

Nuotrauka iš "Koperator" archyvo

Lietuvos leidėjų asociacija

Vokiečių g. 18A, LT 01130, Vilnius
Tel.: +370 6 707 6093
El. paštas: info@lla.lt
www.lla.lt

LLA Nariai