Renesanso poetas, vertėjas ir dramaturgas, lenkų literatūrinės kalbos ir humanistinės Europos kultūros kūrėjas, rašęs lenkų ir lotynų kalbomis, Janas Kochanowskis (Jan Kochanowski; 1530–1584) plačiai žinomas literatūros pasaulyje. Gyvenęs ATR laikais, jis įvairiais ryšiais susijęs ne tik su gimtąja Lenkija, bet ir su Lietuva: pirmiausia kaip talentingas kūrėjas, daręs didelę įtaką mūsų literatams, rašiusiems lotynų, lenkų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. Antra, kaip karaliaus sekretorius Kochanowskis dažnai vykdavęs į dvarą Vilniuje, nes Žygimantas Augustas labiau linko prie savosios lietuviškos sostinės ir stengėsi praleisti daugiau laiko būtent čia. Kochanowskis apsistodavo, kaip galima spręsti iš kūrybos, ir Radvilos Juodojo dvare Buivydiškėse, taigi jis iš vidaus pažino lenkų ir lietuvių gyvenimą, kultūrinio ir politinio elito užkulisius, kiaurai matė dvariškių gyvenimo būdą. Poetas dažniau rinkosi akylo stebėtojo, o ne dalyvio poziciją, tačiau su tokia nuostata: esu žmogus, ir visa, kas žmogaus, man nėra svetima. Epigramose tas žmogus ir matyti – ne tik siela, bet ir atvira prigimtimi, nepridengtu kūnu. Būdamas Vilniuje ar studijuodamas Karaliaučiaus universitete, poetas plačiau pažino lietuvių ir žemaičių kraštą, žmonių būdą, tai atsispindi ir kūryboje. Todėl jį savu laikė mūsų krašto garsieji poetai: Poška, Valiūnas ir kiti. Jau vien ko verta Adomo Mickevičiaus pagarba ir dėmesys Kochanowskiui: juk jo garsiąją epigramos „Sveikatai" iš NIEKŲ posmą jis įterpė į Pono Tado įžangą, kuri dažnam lietuviui iki pat XIX a. buvo Mickevičiaus ir drauge Kochanowskio atpažinimo ženklas, bet dabar, kai to meto lenkiškas realijas mažai kas besupranta, tas posmas tarsi nebeturi Kochanowskio žymės. Lietuvos literatūros mokslui Kochanowskis kiek labiau žinomas kaip psalmių kūrėjas, bet beveik nebepažįstamas kaip epigramų FRASZKI, arba NIEKŲ, – šio mokslinio projekto objekto – poetas. Tris epigramų knygas iš viso sudaro 320 kūrinių lenkų kalba. Numatoma leisti dvikalbę knygą, kurią sudarys biografinė (gyvenimo ir kūrybos) analizė, epigramų genezės, jų tyrimo ir eiliavimo technikos pristatymo studija, epigramos bus pateiktos su vertimu į lietuvių kalbą ir moksliniais komentarais.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/fraszki--niekai/

„Kurčiųjų respublikos“ veiksmas prasideda politinių neramumų purtomoje okupuotoje teritorijoje. Nors vyksmo vieta ir laikas neaiškūs, šiuose šiurpiuose įvykiuose atpažįstame save ir savo laikmetį. Stulbinanti poetinė alegorija vystoma epizodiškai, o jos naratyvą išprovokuoja tragiška įžanginė scena: protestą nutraukti bandantis kareivis nušauna mažą kurčią berniuką, ir nuo šūvio apkursta visas miestas. Įsiviešpatavus tylai po žiauraus karinio susidorojimo, piliečiai imasi koordinuoti nepaklusnumo veiksmus per gestų kalbą, kurios ženklais iliustruota ši knyga.
Ilgainiui pasakojimas išsiskaido į kelias linijas ir nukrypsta į atviros prievartos supamą asmeninį miestelėnų gyvenimą: čia regime vaiko besilaukiančią jaunavedžių porą, Alfonsą ir Sonią; narsiąją Motušę Galią, kurstančią sukilimą iš savo lėlių teatro; ir Galios lėlininkes, dienomis slapta mokančias gestų kalbos, o nakčia įviliojančias kareivius už kulisų, kur šie pasitinka mirtį.
„Kurčiųjų respublika“ – tai meilės istorija, elegija ir atkaklus klausimas, mūsų laikmečio žiaurumų akivaizdoje aidintis kaip perspėjimas ir išraiškinga abejonė kolektyvinės tylos verte. „Kurtieji netiki tyla. Tyla – girdinčiųjų išradimas.“

https://baziliskas.lt/produktas/kurciuju-respublika/

Grybo sapnas – tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė ir Ina bei norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą.

Tris romano dalis, kurių veiksmas vyksta 2051 ir 2025 metais, sieja niujorkietis mokslininkas Dastinas Karteris ir jo kelias į pripažinimo olimpą. Kažkada Nidoje sutikta lietuvė Ina jį įkvėpė vystyti teoriją, įrodančią, jog žmogus yra simbiotinė būtybė tarp grybo ir žinduolio. Būtent grybas mus lengvai svaigina sukurdamas ego iliuziją ir skatindamas siekti, ieškoti, nesitenkinti dabartimi. Anot Karterio, mes visi iš prigimties esame iracionalūs ir gyvename savo grybo sapne. Šis romanas yra autorės septynerių metų studija apie žmogaus sąmonės paradoksalumą.

https://www.leidyklalapas.lt/products/grybo-sapnas