Veikla - Tarptautiniai projektai - Įvykę

"TISP" projektas

2013 m. LLA tapo tarptautinio projekto Technologijos ir inovacijos išmaniajai leidybai (Technology and Innovation for Smart Publishing,TISP) partnere. TISP siekia sudaryti palankias sąlygas skatinti leidybos ir IT sektorių bendradarbiavimą, galimybes įvertinti leidybos sektoriui skirtus inovatyvius įrankius ir technologijas, dalinantis idėjomis ir patirtimi.

Projekte dalyvauja 25 partneriai iš 12 Europos šalių:

  • 2 skėtinės organizacijos: Europos leidėjų federacija (FEP), DIGITALEUROPE (DE);
  • 3 knygų mugės: Bolonijos vaikų knygų mugė (BCBF), Frankfurto knygų mugė (FBF), Londono knygų mugė (LBF);
  • 4 akademinės ir kultūrinės institucijos: Nepriklausomas Flamandų tyrimų institutas iMinds, Johano Gutenbergo universitetas Maince (JGU-BSM), Utrechto menų mokykla (HKU), German Sanchez Ruiperez fondas (FGSR);
  • 10 leidybos sektoriaus atstovų: Italijos leidėjų asociacija (AIE), Vokietijos leidėjų ir knygų prekybininkų asociacija (MVB), Lietuvos leidėjų asociacija (LLA), Ispanijos leidėjų gildijų asociacija (FGEE), leidykla "Bubok" (BUBOK), asociacija Bulgariška knyga (ABK), Slovėnijos prekybos ir pramonės rūmai (CCIS-SPA), Lenkijos knygų rūmai (PIK), Belgijos knygų prekyboje katalogas Boek, Jungtinės Karalystės leidėjų asociacija (PA);
  • 6 informacinių ir komunikacinių technologijų (ITC) sektoriaus atstovai: nacionalinė Italijos kompiuterijos, telekomunikacijų ir vartotojų elektronikos asociacija ANITEC, Vengrijos informacinių ir komunikacinių technologijų asociacija (IVSZ), agentūra mEDRA, Informacinių ir komunikacinių technologijų gamintojų ir platintojų asociacija APDETIC,  asociacija INFOBALT, Elektronikos kompanijų, telekomunikacijos ir informacijostechnologijų ir skaitmeninio turinio asociacija AMETIC.

Projekto partneriams bus sudarytos sąlygos dalyvauti svarbiausiuose leidybos bei informacinių ir komunikacinių technologijų renginiuose (mugėse, konferencijose, susitikimuose, seminaruose ir t.t.). Po kiekvieno renginio projekto partneriai turės pateikti savo atsiliepimus, idėjas ir pastabas. Tokio informacijos keitimosi rezultatu taps TISP išmanioji knyga (TISP smart book) internete. Joje bus publikuojama sėkmingų verslo sprendimų pavyzdžiai bei kita naudinga informacija, kuri gali padėti  įmonėms priimant sprendimus dėl naujų verslo modelių pasirinkimo.

Pagrindiniai TISP tikslai:

  1. skatinti inovacijas leidybos ir IT sektoriuose, pasitelkiant idėjų bei žinių dalijimąsi, rinkos tendencijų analizę bei analizuojant egzistuojančių verslo atvejų pavyzdžius.
  2. rėmimo politikos atnaujinimas nacionaliniame bei europiniame lygmenyse, pateikiant politines rekomendacijas, kurios bus nuodugniai parengtos bendradarbiaujant dviems verslo industrijoms.

PIRMASIS "TISP" PROJEKTO PARTNERIŲ SUSITIKIMAS MILANE

2013 m. birželio 19 d. vyko pirmasis projekto "TISP" partnerių susitikimas Milane, kurio metu buvo aptarti pagrindiniai projekto etapai ir numatytos įgyvendinti veiklos, projekto dalyvių funkcijos ir atsiskaitymo mechanizmas. LLA atstovavo "TISP" projektų vadovė Aida Dobkevičiūtė.

Pagrindinės LLA funkcija projekte: 1) aktyviai dalyvauti atrenkant sektoriui svarbias temas ir renginius; 2) bendradarbiauti organizuojant leidėjų dalyvavimą su projektu susijusiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose; 3) supažindinti Lietuvos leidėjus su TISP projektu ir skatinti aktyvų jų dalyvavimą.

Susitikime pristatyti pranešimai:

FRANKFURTO KNYGŲ MUGĖJE LEIDĖJŲ DISKUSIJA APIE INOVATYVUMĄ

Frankfurto knygų mugės metu buvo diskutuojama visiems Europos leidėjams aktualiais klausimais. Tarptautinio projekto Technologijos ir inovacijos išmaniajai leidybai (Technology and Innovation for Smart Publishing, TISP) atstovai kėlė klausimą, ko reikia leidėjams, kad jie taptų inovatyvūs.

TISP projektas skatina kurti tinkamas sąlygas leidybos ir IT sektorių bendradarbiavimui, siūlo galimybes įvertinti leidybos sektoriui skirtus inovatyvius įrankius ir technologijas. Projekto metu į nuolatinius renginius kviečiami leidybos industrijos atstovai bei IT specialistai, kurie dalinasi patirtimi ir idėjomis. Pristatomi ir analizuojami egzistuojančių verslo atvejų pavyzdžiai, aptariamos įvairių nacionalinių ir europinių fondų paramos galimybės.

Atviroje TISP diskusijoje Frankfurto knygų mugėje pasisakė Europos komisijos nariai Javieras Hernandesas-Rosas, Haraldas E. Trettenbreinas ir Alessandro Senesi. Pranešėjai pažymėjo milžinišką IT svarbą šiuolaikinėje leidyboje, kai vis didesnę jos rinkos dalį užima e-knygos, interaktyvūs ir kiti leidiniai. Norėdami prisitaikyti prie kintančių rinkos tendencijų leidėjai privalo keistis ir patys. Kad šis procesas būtų lengvesnis ir leidėjams būtų lengviau įsisavinti inovacijas, pristatytos kelios Europos rėmimo programos (Horizon 2020; Creative Europe).

Pranešėjų ir susirinkusių dalyvių diskusijos metu buvo aptarti klasterių kūrimo ir projektų, rėmimo fondų bei kitų iniciatyvų tęstinumo poreikiai. Buvo siūloma labiau orientuotis į jau pasiteisinusius projektus ir didesnę nei dabar skiriama dalį resursų nukreipti būtent į juos.

Po aptartų įvairių inovatyvumo skatinimo galimybių buvo pristatyti realiai egzistuojantys sėkmingi IT ir leidybos sričių bendradarbiamo pavyzdžiai: PANDORA; Inanimate Alice projektai; Booklikes platforma.

TISP

PUIKŪS TISP PROJEKTO REZULTATAI LEIDŽIA GALVOTI APIE LEIDYBOS IR IT SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMO TĘSIMĄ

Gruodžio 10 dieną Milane vykusio TISP (Technology and Innovation for Smart Publishing) organizatorių inicijuoto konsorciumo metu buvo diskutuojama IT ir leidybos sektorių bendradarbiavimo klausimais, pristatyta visa 2014-ųjų metų projekto veikla, jos rezultatai bei ateities planai. Renginyje dalyvavo bei Lietuvos leidėjus atstovavo ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).

TISP projekto pagrindiniai tikslai yra didinti leidybos ir IT sektorių bendradarbiavimą, skatinti abiejų sektorių inovatyvaus verslo kūrimą, analizuoti sėkmingus verslo atvejus ir paruošti įstatymines rekomendacijas Europos Parlamentui siekiant užtikrinti nacionalinį bei europinį šių dviejų sektorių integracijos rėmimą. Siekiant šių tikslų buvo sukurta TISP SmartBook platforma, kurioje dviejų sektorių atstovai gali dalintis patirtimi, pateikiamos leidėjams ir IT sektoriui aktualios naujienos, sėkmingų verslo atvejų pavyzdžiai. 2013 m. LLA prisijungė prie tokių tarptautinio projekto dalyvių kaip Europos leidėjų federacija (FEP), Frankfurto knygų mugė, Londono knygų mugė, įvairios akademinės ir kultūrinės institucijos, Europos šalių leidybos atstovai ir kt.

Pagrindinės LLA funkcijos TISP projekte: 1) aktyviai dalyvauti atrenkant sektoriui svarbias temas ir renginius; 2) bendradarbiauti organizuojant leidėjų dalyvavimą su projektu susijusiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose; 3) supažindinti Lietuvos leidėjus su TISP projektu ir skatinti aktyvų jų dalyvavimą.

Susitikimo metu buvo aptarti praėjusių metų TISP veikla ir rezultatai, kurie suteikė daug optimizmo svarstant projekto tęstinumą: per 2014 metus buvo suorganizuoti penki TISP renginiai (planuoti keturi), renginiuose apsilankiusių dalyvių skaičius per metus padidėjo nuo 200 iki 286; TISP SmartBook vartotojų per metus pagausėjo beveik keturis kartus – nuo 2 000 iki 7 531; renginiuose dalyvavusių kitų sričių atstovų padaugėjo nuo 15 iki 177. Taip pat šiais metais buvo pristatytas 21 sėkmingo abiejų sektorių verslo pavyzdys bei dar devyni yra ruošiami (pernai metais iš viso 30 atvejų).

Konsorciumo metu buvo paruoštas ateinančių metų TISP organizuojamų renginių preliminarus planas bei toliau ruošiamos rekomendacijos kaip sujungti IT ir leidybos sektorius. 2015-tais metais planuojami keturi TISP renginiai: Bolonijos knygų mugės dirbtuvėse (kovo 30-balandžio 2 d.) didžiausias dėmesys bus skirtas įvairių medijų pritaikymui vaikų literatūroje; antrajame Europos skaitmeninių knygų platintojų susitikime (birželio 11 d.) bus aptarta e-knygų distribucijos tendencijos ir naujos bibliotekų bei bibliotekininkų pareigos; Frankfurto knygų mugėje (spalio 14-18 d.) bus orientuojamasi į TISP projekto metu pasiektus rezultatus bei ateities planus; Londono knygų mugės (balandžio 14-16 d.) renginio tema dar bus paskelbta.

Taip pat aptarti IT srities renginiai, kurie galėtų būti aktualūs leidybos sektoriui. Aptarti tokie renginiai kaip „NEM Summit 2015“, „FICOD 2015“; „eSkills High Level“, „Cloud in Practice Programme (CiPP)“ ir kt.

Toliau rengiamose rekomendacijose išskirtinis dėmesys buvo skiriamas sėkmingų abiejų sektorių bendradarbiavimo pavyzdžių bei esamos įstatyminės bazės analizei. Ištyrus konkrečius atvejus siekiama atskleisti didžiausias kuriamų IT ir leidybos projektų problemas ir poreikius, o pateikus rekomendacijas sukurti kuo patogesnę įstatyminę bazę kuriamiems verslams.

Detalesnę informaciją apie TISP SmartBook projektą rasite paspaudę čia.

„ARROW PLUS“ projektas

arrowKūrinio statuso identifikavimo sistema „ARROW“ sukurta sprendžiant ES el-bibliotekos kūrimo problemas pagal Europos Komisijos finansuojamą projektą „i2010 Digital Library Project“. Sistema padeda identifikuoti kūrinio autorių teisių turėtoją ir išsiaiškinti kūrinio statusą: (1) kūrinys funkcionuoja komercinėje erdvėje ar ne, (2) kūrinys yra „našlaitis“. Per „ARROW“ paieškos sistemą bibliotekos, leidėjai ir autoriai turi galimybę rasti reikiamą informaciją apie kūrinio autorines teises, kam jos priklauso ar kas jas administruoja, kur jas įsigyti siekiant panaudoti kūrinį ar jį skaitmeninti.

Įgyvendinus pirmąjį projekto „ARROW“ etapą, paieškos sistema sėkmingai startavo ir veikia Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Antrasis projekto etapas „ARROW PLUS“ yra finansuojamas pagal Europos komisijos programą „ICT Policy Support Programme“ ir orientuotas į sistemos kūrimą ir pritaikymą kitose ES šalyse. Taip pat antrame etape kuriama išplėstinės paieškos sistema, kuri suteiktų informaciją ne tik apie kūrinį, bet ir kūriniuose naudojamas fotografijas bei iliustracijas. 

Europos leidėjų federacija (Federation of European Publishers FEP) kartu su Tarptautine autorių ir gretutinių teisių agentūrų federacija (International Federation of Reproduction Rights Organizations IFRRO), Europos skaitmenine biblioteka (The European Digital Library) bei 21 tarptautiniu partneriu (leidėjų, autorių asociacijomis ir sąjungomis, bibliotekų, autorių ir gretutinių teisių agentūromis ir centrais ir kt.), nuo 2008 m. kuria vieningą autorių teisių duomenų bazę Europoje. 2011 m. projekto partneriu tapo ir Lietuvos leidėjų asociacija. Asociacijos tikslas yra išsiaiškinti BiP duomenų bazės bei autorių teisių paieškos ir identifikavimo sistemos aktualumą Lietuvoje, taip pat koordinuoti šalies institucijų diskusiją ir iniciatyvas, sudaryti ir koordinuoti nacionalinę darbo grupę. 

Plačiau apie  ARROW" projektą

LLA veikla ARROW PLUS" projekte:

2013 m.  2012 m.  2011 m.

„ARROW PLUS“ projektas - 2011 metai

arrow

2011 m. birželis. Bolonijoje ir Milane 28-30 d. vyko „ARROW PLUS“ projekto partnerių ir organizatorių susitikimai. Įmonė „Cineca“, kuri yra įsikūrusi Bolonijos priemiesčiuose, sukūrė autorių teisių paieškos sistemą „ARROW“. Ši sistema yra sujungta su Europos skaitmenine bibliotekos duomenų bazėmis, nacionalinėmis šalių autorių teisių duomenų bazėmis ir „Book in Print“ katalogais bei veikia minėtose keturiose šalyse. Projekto dalyviai turėjo galimybę apsilankyti įmonėje ir pamatyti įmonės „Cineca“ serverių sales, generatorius ir kitą įrangą. Projektus „ARROW“ ir „ARROW PLUS“ koordinuoja bei administruoja Italijos leidėjų asociacija, kurios pagrindinė būstinė yra Milane. Naujus projekto partnerius (Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos atstovus) Projekto koordinatoriai plačiau supažindino su projekto lėšų panaudojimo, koordinavimo ir atsiskaitymo taisyklėmis ir terminais. Susitikimuose ir posėdžiuose dalyvavo Asociacijos vykd.direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.

Posėdžių pranešimus skaitykite čia:
Arrow Plus – project overview;
Inclusion of a new country in ARROW: what does it mean in practice?
WP 2: Dissemination and network building;and network building;
WP3 – Organising and coordinating national initiatives;national initiatives;
CINECA OVERVIEW;
WP5 general overview;
WP6 Integration of Visual Material into ARROW;
WP7 Global Overview

2011 m. rugpjūtis. Seminaras-diskusija „Autorių teisių turėtojo paieškos ir identifikavimo sistemos poreikis skaitmeniniame amžiuje“.

Rugpjūčio 30 d. Lietuvos leidėjų asociacija surengė seminarą-diskusiją „Autorių teisių turėtojo paieškos ir identifikavimo sistemos poreikis skaitmeniniame amžiuje“ bei tarptautinio Europos Sąjungos (ES) projekto „ARROW“ išsamią prezentaciją. Renginyje dalyvavo 55 dalyviai, kurie atstovavo valstybės institucijas, LATGA-A, Lietuvos rašytojų sąjungą, mokslo įstaigas, bibliotekas, leidėjus ir knygų platintojus.

Pranešimus skaitė Enrico Turrin, Europos leidėjų federacijos (FEP) ekonomistas ir „ARROW PLUS“ projekto „Work package 3“ vadovas; Paola Mazzucchi, Italijos leidėjų asociacijos (AIE) projektų vadovė ir projekto „ARROW PLUS“ vadybininkė; Kurt Van Damme, Flamandų knygų leidėjų kolektyvinio administravimo asociacijos „Librius“ direktorius ir  Belgų atgaminimo teisių organizacijos „Reprobel“ valdybos pirmininkas; Brian Green, Tarptautinės organizacijos „EDItEUR“  vyriausiasis konsultantas ir buvęs Tarptautinės ISBN agentūros direktorius.

Renginyje dalyvavo 55 dalyviai.

Pranešimus skaitykite čia:

Dalyvių nuomone, dialogas tarp LR Kultūros ministerijos, autorių, Lietuvos nacionalinės M.M. biliotekos ir kitų bibliotekų atstovų, mokslo įstaigų, leidėjų ir knygų platintojų bei kolektyvinio administravimo agentūrų yra sveikintinas ir būtinas sprendžiant kūrinių skaitmeninimo aktualijas Lietuvoje. Siekiant nepažeisti autorių ir gretutinių teisių skaitmeninant kūrinius bei kuriant prieigas prie suskaitmenintų kūrinių, turėtų atsirasti licencijavimo ir glaudaus bendradarbiavimo sistema tarp knygos kūrėjų, leidėjų, saugotojų (bibliotekų) ir skaitytojų. Kiekvienas leidinys turi savo statusą, kuris svarbus prieš priimant sprendimą jį skaitmeninti. Todėl Lietuvos leidėjų asociacija aiškinsis galimybes kurti Knygų prekyboje registrą (Book in Print) Lietuvoje ir inicijuos tolesnį dialogą.

Seminaras – diskusija vyko Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Renginį organizavo Europos leidėjų federacija (FEP) ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA). 

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos leidėjų asociacijos būstinėje tarptautinių ekspertų delegacija susitiko su asociacijos valdybos nariais ir knygų platintojais bei leidėjais aptarti Knygų prekyboje registro poreikį ir kūrimo galimybes Lietuvoje.

„ARROW PLUS“ projektas - 2012 metai

arrow

2012 m. „ARROW PLUS“ projekto tikslas – atnaujinti el. Knygų prekyboje katalogą Lietuvoje. Įvertinus skaitmeninio amžiaus ne tik suteikiamas naujas galimybes, bet ir iššūkius tradicinei knygų leidybai bei tolesnei jos raidai „mažos kalbos“ šalies kontekste,  knygų leidėjai manytų, kad el. Knygų prekyboje katalogas būtų efektyvi priemonė identifikuoti kūrinio statusą, skatinti lietuviškų knygų prekybą šalyje ir už jos ribų, sudaryti konkurencines sąlygas mažoms ir didelėms knygų leidykloms informuoti apie knygos išleidimą knygų platintojus, knygynus ir bibliotekas, pritaikyti antipiratines programas, rinkti statistinius duomenis ir kt.

 
El. Knygų prekyboje katalogo nauda:
  • bibliotekoms: (1) efektyvesnė knygų užsakymo sistema bibliotekų knygų fondams; (2) greita ir kruopšti paieška identifikuojant kūrinio statusą siekiant kūrinį skaitmeninti ir viešinti (pagal 2011-12-21 ATGTĮ  XI-18300 22 str. 3 d. kūrinys negali būti viešoje prekyboje); (3) priemonė identifikuoti kūrinio – našlaičio statusą; 4) papildomi duomenys apie knygą Leidybinio katalogavimo agentūrai.
  • knygų leidėjams: (1) vieninga sistema (forma) pateikti informaciją visiems knygų platintojams ir prekybininkams; (2) konkurencingos sąlygos mažoms ir didelėms leidykloms pateikti informaciją apie išleidžiamą knygą; (3) reklamos priemonė; (3) efektyvi sistema siūlyti knygas bibliotekoms.
  • knygų platintojams: (1) visų išleidžiamų knygų informacija ir duomenys vienoje sistemoje; (2) informacija apie visus knygų leidėjus; (3) vieninga knygos pateikimo ir aprašymo sistema, teminis suskirstymas.
  • LLA: (1) efektyvi statistikos duomenų rinkimo priemonė ir duomenų bazė; (2) antipiratinių programų diegimo galimybės; (3) populiariausių knygų rinkimų kompanijos; (3) efektyvi priemonė individualių ir el. knygynų  kūrimuisi.
  • kolektyvinio administravimo agentūroms: (1) knygų leidėjų duomenų bazė; (2) naujai išleistų ir perleistų knygų duomenų bazė; (3) priemonė apskaičiuoti ir skirstyti kompensacinį atlyginimą.
Todėl LLA aiškinasi galimybes bendradarbiauti su Nacionaline M.Mažvydo biblioteka, ISBN ir Leidybinio katalogavimo (CIP) agentūromis.
Leidybinio katalogavimo (CIP) agentūros renkami duomenys apie leidžiamą leidinį yra labai išsamūs. Jeigu šie duomenys būtų papildyti 1) leidinio viršeliu; 2) leidyklos leidinio kaina; 3) praplėstu leidinio aprašymu; 4) tikslesne kūrinio tematika; 5) kita Knygų prekyboje katalogams būdinga informacija, turėtume Lietuvoje efektyvią ir reikalingą Knygų prekyboje katalogo duomenų bazę.
 
Tarptautinio projekto „ARROW PLUS“ partneriai galėtų sukurti Knygų prekyboje katalogo duomenų bazės programinę įrangą pagal LLA pateiktus reikalavimus. Taip pat LLA aiškinasi reikalavimus ir finansines minimo katalogo išlaikymo ir efektyvaus naudojimo galimybes.
 
Todėl LLA pasiūlė Nacionalinei bibliotekai bendradarbiauti kuriant techninę duomenų bazių sujungimo sistemą. Tai galėtų funkcionuoti jungiant Knygų prekyboje katalogo ir Leidybinio katalogavimo (CIP) agentūros duomenų bazes:
 
  • leidėjui užpildžius CIP formą, informacija automatiškai siunčiama į Knygų prekyboje katalogo duomenų bazę;
  • Knygų prekyboje katalogas turi prieigą prie CIP duomenų bazės ir periodiškai (kartą per savaitę ar pan.) atsisiųsdina naujus CIP duomenis;
  • kitos bendradarbiavimo galimybės.
Viena iš svarbiausių Knygų prekyboje katalogo kūrimo sėkmės sąlygų – galimybė dalintis išleidžiamų knygų duomenų baze su ISBN ir Leidybinio katalogavimo (CIP) agentūromis. Kai kuriose šalyse toks katalogas yra kuriamas ir valdomas prie Nacionalinių bibliotekų. Tačiau bibliotekų misija nėra rūpintis knygų leidybos komerciniais aspektais kaip kad platinimas, reklama ir pan. Todėl kitų šalių patirtis rodo, kad Knygų prekyboje katalogai prie bibliotekų funkcionuoja neefektyviai. Manytume, kad Lietuvoje LLA būtų tinkamas juridinis asmuo kurti ir eksploatuoti tokią duomenų bazę teikiant paslaugas leidėjams, platintojams, bibliotekoms, kolektyvinio administravimo agentūroms.
 
Projekto trukmė yra 30 mėnesių (2011 m. balandžio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn.). LLA skirtas finansavimas – 102 755.33 Lt. 2011 m. projekto įgyvendinimui buvo įsisavinta 51 957.45 Lt.

„ARROW PLUS“ PROJEKTO  PARTNERIŲ ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS BRIUSELYJE 

 
2012 m. kovo 19-21 dienomis Briuselio Karališkoje bibliotekoje vyko projekto „ARROW PLUS“ partnerių ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 50 projekto dalyvių. Projekto veiklų vadovai ir dalyviai, taip pat projekto konsorciumo nariai dalinosi patirtimi ir per 12 mėnesių pasiektais rezultatais.  
 
Pagal terminus parengtas galimybių tyrimas ir dokumentacija.  Kitame projekto etape numatyta įgyvendinti techninius sprendimus atitinkamai pagal poreikius kiekvienoje tikslinėje šalyje.
 
Į „ARROW PLUS“ projekto etapą įsitraukė Bulgarija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija ir Vengrija. Siekiant šiose šalyse idiegti „ARROW“ paieškos sistemą, turi būti sukurti funkcionalūs ir efektyvūs Knygų prekyboje katalogai (BiP). Kiekvienos šalies atstovai pristatė ataskaitą – prezentaciją apie galimybes kurti minėtą katalogą. Knygų prekyboje katalogų kūrimui ir šalių specifinėms sąlygoms identifikuoti buvo skirta kovo 19 d. sesija. 
 
Kovo 20 d. projekto organizatoriai pristatė „ARROW“ palaikymo ir plėtros viziją, tai yra  formalios „ARROW“ valdymo organizacijos įsteigimo gairės.  „ARROW“ projekto verslo modelio pagrindas – ne pelno siekianti organizacija.  
 
Taip pat projekto dalyviai plačiau susipažino su paieškos sistemos pritaikymo galimybėmis detaliai vizualinio leidinio turinio dalies paieškai. 
 
Pažymėtina, kad Europos Komisija įtraukė „ARROW“ paieškos sistemą kaip rekomendaciją kūrinio statuso  identifikavimo paieškai (ES rengiamos Kūrinių našlaičių direktyvos rekomendacija). Tai reiškia, kad adaptuojant Kūrinių našlaičių direktyvą Lietuvoje, šalis turės pateikti kūrinio statuso paieškos sistemos modelį. 
 
LLA projekto vadovai susitiks su Knygų prekyboje katalogo programinės įrangos kūrėjais ir technikais tarptautinėje Londono knygų mugėje. 
 
 
 
Ataskaitinio susirinkimo pranešimai:

KNYGŲ PREKYBOJE KATALOGO KŪRIMO GALIMYBIŲ IR SĄLYGŲ PRISTATYMAS LEIDĖJAMS

Balandžio 27 d. į Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) visuotinį susirinkimą susirinko 31 leidyklos vadovai ar jų įgalioti asmenys. Leidėjai net tik įvertino praėjusių metų bendros veiklos rezultatus, įgyvendintus ir tęstinius projektus, taip pat aptarė tarptautinės Vilniaus knygų mugės organizavimą, masinio skaitmeninimo politiką elektroninių knygų leidybos kontekste, e-leidybos rinkos startavimą, knygų platinimo klausimus, kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu lėšų panaudojimą ir kitas aktualijas.
Vykd. direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė pristatė leidėjams LLA projekto „ARROW PLUS“ veiklos ataskaitą, informavo apie pasiektus rezultatus. Taip pat parengė ir pristatė išsamią prezentaciją apie Knygų prekyboje katalogo Lietuvoje kūrimo ir palaikymo galimybes bei sąlygas.
Prezentaciją skaitykite čia.

KNYGŲ PREKYBOJE KATALOGO PRISTATYMAS LEIDĖJAMS SEMINARŲ CIKLE E-LEIDYBA: PRODUKCIJA, MARKETINGAS, PLATINIMAS, PIRATAVIMAS

Atsižvelgiant į šiandienines leidėjams svarbias problemas ir aktualijas 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje  Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) surengė seminarų ciklą "E-leidyba: produkcija, marketingas, platinimas, piratavimas". Pranešimus apie leidybos kaitą skaitmeniniame amžiuje, naujus verslo modelius ir naujas turinio formas, skaitmeninių leidinių apsaugą ir piratavimo keliamus iššūkius skaitė 8 tarptautiniai ekspertai. Renginio metu „EditEur“ kompanijos vyriausiasis konsultantas ir tarptautinio „ARROW“ projekto koordinatorius Brian Green pristatė susirinkusiems leidybos sektoriaus specialistams projektą ARROW PLUS ir  Knygų prekyboje katalogą bei jo kūrimo galimybes Lietuvoje.

Prezentaciją skaitykite čia